Euro zona kelyje iš krizės: naujausia informacija

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-07-13

Paskutinis euro zonos šalių lyderių susitikimas pasibaigė glaustu, bet iš pirmo žvilgsnio išmintingu susitarimu. Verta skirti dėmesio pagrindinių susitarimo nuostatų aptarimui, nes šįkart, atrodo, sumaniai ir iš esmės bus bandoma spręsti vieną euro zonos pagrindinių problemų – silpnų bankų sistemų kenkimą valstybių finansinei situacijai. Ir tą netgi patvirtino reitingų agentūros, kurios gerų įvertinimų daugumai Europos valstybių jau kurį laiką šykšti.

 

Bankų problemos sprendimas – vieningas priežiūros mechanizmas ir tiesioginė finansinė pagalba

Visų pirma, susitarta dėl vieningo bankų priežiūros mechanizmo reikalingumo. Tik kol kas nesusitarta dėl to, kaip šis mechanizmas tiksliai veiks. Tačiau nereikia nuogąstauti – gairės jau kuriamos. Susitarimo tikslas – nutraukti neigiamą praktiką, kai neatsakingi ar neįvertinę rizikos bankai priverčia valstybes prisiimti jų skolas. Taip įvyko, pavyzdžiui, Airijoje. Airijos problema buvo visiškas bankų sistemos žlugimas. Bankai neįvertino rizikos ir tapo nemokūs arba nelikvidūs. Arba ir tokie, ir tokie. Nė viena valstybė negali leisti žlugti savo bankų sistemai, kuri yra labai svarbi kiekvienos šalies ekonomikai. Taigi Airijos valstybė prisiėmė bankų įsipareigojimus sau. Ji tai galėjo daryti tik skolindamasi tarptautinėse rinkose. Taip Airijos valstybės skola išaugo iki siaubingo dydžio. Panašios problemos dabar atsirado ir Ispanijoje. Naujas eurozonos lyderių susitarimas tokiame kontekste atrodo išties išmintingas. Bus bandoma nutraukti šį užburtą ratą, kai bankų neatsakingumas sukuria milžiniškas skolas valstybėms. Pirma, bus sukurtas vieningas euro zonos bankų priežiūros mechanizmas, kuriame beveik neabejotinai svarbų vaidmenį turės Europos Centrinis Bankas ir kuris privers euro zonos bankus būti maksimaliai atsakingiems ir blaiviai vertinti riziką. Antra, Europos stabilumo mechanizmui (kol kas egzistuojančiam kaip Europos finansinio stabilumo fondas), kuris dabar yra skirtas iš problemų traukti tokias valstybes kaip Graikija, Airija ir Ispanija, bus leista teikti finansinę pagalbą tiesiogiai bankams. Tokiu būdu valstybės neaugins savo skolos, o tai padės pigiau skolintis (ar kai kam sudarys galimybę skolintis apskritai) tarptautinėse rinkose, t. y. sumažins palūkanų normą.

Jau yra pirminių idėjų, kaip galėtų veikti bankų priežiūros mechanizmas. Greičiausiai toks mechanizmas apimtų tradicines bankų elgesio taisykles. Pavyzdžiui, nurodytų bankams nuolat turėti tam tikrą minimalų kapitalo kiekį. Taip pat planuojama, kad bus sukurta vieninga bankų indėlių garantijos sistema, t. y. iš esmės visi euro zonos bankai kartu garantuos kiekvieno asmens ar kompanijos banke saugomus pinigus. Tai suteiks bankų sistemai patikimumo, kurio jai dabar taip trūksta. Kaip jau minėta aukščiau, siekiama, kad visą šį procesą valdytų ECB. To norima dėl tam tikrų teisinių sumetimų. Kuriant naują bankų priežiūros instituciją, reikėtų keisti ES sutartis. Pagrindinė to problema – kai kuriose šalyse tam reikėtų referendumų. O kokia galima referendumų dėl ES sutarčių galima baigtis – visi puikiai žinome. Taigi euro zonos lyderiai surado sutartyse naudingą nuostatą, kad ECB gali būti suteiktos bankų priežiūros galios, jei taip nuspręs ES Taryba. Kitame susitikime spalio mėnesį bus susitarta dėl konkretesnių techninių „bankų sąjungos“ detalių.

Susitikime birželio mėnesį taip pat buvo susitarta rekapitalizuoti Ispanijos bankų sektorių. Tai galima laikyti pirmu žingsniu į bankų problemų sprendimą, kuris turėtų užtikrinti rinkas, kad euro zonos lyderiai nešneka tuščiai ir tikrai imsis ryžtingų veiksmų.

 

Iš krizės – „lanksčiai ir efektyviai“

Skambių ir miglotų frazių naudojimas ES dokumentuose – gerai žinomas, netgi, sakyčiau, legendinis ES biurokratų bei aukšto lygio biurokratų (politikos formuotojų) pomėgis. Be tokių frazių neapsieita ir šįkart. Susitikimo išvadose parašyta, kad eurozonos šalių gelbėjimo fondai turi būti naudojami „lanksčiai ir efektyviai“. Tokią „slidžią“ formuluotę pastebėjo daugelis žiniasklaidos priemonių. Tokios formuluotės tikslas aiškus – šalių lyderiai nenori apriboti savęs teisiniais barjerais. Turbūt daugelis žmonių, besidominčių euro zonos reikalais, dar prisimena, kiek laiko vieningos valiutos erdvės lyderiai svarstė, kokiu būdu apeiti Stabilumo ir augimo pakte įrašytą „finansinio negelbėjimo sąlygą“ (angl. „no bailout clause“), t. y. teisinę nuostatą, kad euro zonos šalys negali finansiškai padėti vienai iš jų, kai toji patenka į finansines problemas. Vėliau, trumpai tariant, buvo tiesiog nuspręsta į šią išlygą nekreipti dėmesio. Kalbant griežtai, tai buvo neteisėta. Bet reikalinga.

Nors dar praėjo nedaug laiko nuo susitarimo, kai kurios valstybės jau pradeda įžvelgti jo trūkumus ir gal netgi gudriai paslėptas dviprasmybes jo tekste. Suomiai ir olandai sako, kad stabdys savo pritarimą naujam susitarimui, jei „lankstus ir efektyvus“ fondų naudojimas reikštų Ispanijos ar kitų problemas patiriančių šalių obligacijų pirkimą antrinėse rinkose. Anot jų, tokios strategijos nenaudingumą jau patvirtino 210 ECB išleistų milijardų perkant graikų, airių, ispanų, italų ir portugalų valstybės obligacijas per du pastaruosius metus. Juos galima suprasti. Jie norėtų matyti savo pinigus naudojamus tiesioginei pagalbai problemas patiriančioms valstybėms, o ne perkant valstybės skolą antrinėse rinkose, kad skolintojai būtų įtikinti, jog viskas gerai ir skolinti apsimoka. Suomiai ir olandai pagrįstai teigia, kad vargu ar kas nors patikės Graikijos obligacijų verte (ir pradės į jas investuoti), net jeigu jas visas ir superka ECB.

Van Rompuy greitai pakomentavo Suomijos ir Olandijos viešai išsakytą galimybę vetuoti pasiektą susitarimą. Jo nuomone, šios dvi šalys neturėtų svaidytis tokiais pažadais vos tik susitarimas buvo pasiektas ir vertybinių popierių rinkos pradėjo teigiamai reaguoti. Iš dalies jis teisus. Galbūt suomiai ir olandai galėjo kurį laiką pasilaikyti savo abejones sau ir pareikšti savo nepritarimą obligacijų pirkimui antrinėse rinkose tik tokiu atveju, jei ECB ir Komisija būtų atskleidę planus tai daryti.

Viena iš įtakingiausių kredito vertinimo agentūrų „Standard&Poor’s“ po birželio mėnesio euro zonos lyderių susitikimo pareiškė, kad pasiektas susitarimas gali reikšti išėjimo iš krizės pradžią. Visos kitos reitingų agentūros taip pat įvertino susitarimą teigiamai. Vis tik pagrindinė S&P ir kitų agentūrų abejonė – ar susitarimas bus įgyvendintas – išlieka. Po tokio reitingų agentūrų įvertinimo rinkos sureagavo teigiamai. Deja, suomių ir olandų pareiškimas euforiją šiek tiek pristabdė. Dabar labai įdomu laukti ir žiūrėti, kas bus toliau. Bet vietos atsargiam optimizmui, manau, yra.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Nors po kelių savaičių bus dveji metai, kai gyvenu Vengrijoje, šis kartas yra turbūt pirmasis, kai apie ją rašau. Nes pamačiau, kad ES ir TVF misija vėl grįžta į Vengriją ir mėgins pratęsti derybas dėl pinigų. 

Po to, kai Prancūzijos automobilių gamintojas „Peugeot-Citroen“ paskelbė planus atleisti tūkstančius darbuotojų ir uždaryti vieną savo gamyklų, pritilo net ir didžiausi skeptikai, tvirtinę, kad krizė Europos automobilių pramonėje yra prasimanymas.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!