Ar imtum europinę paskolą magistro studijoms užsienyje?

Spausdinti 2014-10-31

Europos Komisija (EK) paskelbė pradedanti vykdyti paskolų garantijų magistro studijoms programą. Iki 2020 m. planuojama išdalyti apie 520 mln. eurų paskolų 200 tūkst. studentų. Paskolas žadama teikti nuo kitų metų pradžios, kai paaiškės komercinių partnerių sąrašas.

Tam, kad studijas kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse išbandytų daugiau europiečių, nepakanka stipendijų vienam semestrui. Pasiekę magistratūros etapą, daugelis studentų jau suvokia, ko nori gyvenime, ir gali atsakingai apsispręsti dėl įsiskolinimo. Tačiau Europos studentų sąjunga nesutinka: jos teigimu, krizei nenuslopstant yra mažų mažiausiai neatsakinga siūlyti jaunimui dar labiau įsiskolinti.

Kaip veiks ES paskolų garantijos?

• Jos bus teikiamos tik studentams, kurie įstojo į magistratūrą kitoje šalyje nei ta, kurioje nuolat gyvena ar baigė bakalauro studijas. Galima rinktis tik iš „Erasmus+“ programos šalių

• Metų trukmės programai bus galima pasiskolinti iki 12 tūkst. eurų, dvejų metų trukmės – 18 tūkst. Pinigus bus galima naudoti ir mokesčiui už mokslą, ir pragyvenimo išlaidoms

• Paskolas išmokės akredituoti partneriai kiekvienoje šalyje (kai jų sąrašas bus paskelbtas, jį bus galima pasitikrinti čia). Tačiau palūkanos privalės būti mažesnės nei siūlomos komercinių bankų, be to, paskolai gauti nebus reikalaujamas užstatas

• Pradėti grąžinti paskolą reikės po metų nuo laipsnio gavimo, o vėliau bus galima pasiimti „atostogų“ ir metus nemokėti (pvz., esant motinystės atostogose ar praradus darbą).

Lietuvės tėvai ėmė paskolą jos studijoms Londone

Jungtinėje Karalystėje po studijų dirbti pasilikusi Eugenija sako, kad brangioms studijoms prestižinėje Londono ekonomikos mokykloje būtų ėmusi EK paskolą, jei nebūtų kitų galimybių. Apie 20 tūkst. eurų už studijas sumokėjo tėvai, savo vardu paėmę paskolą iš komercinio banko, nes tuo metu palankios studijų paskolų sistemos nebuvo.

„EK paskola skamba gerai dėl garantijos (man ji veiktų taip pat priimtinai kaip ir valstybinė garantija), bet jos patrauklumas priklauso nuo kelių faktorių: kokios palūkanos, ar reikia uždirbti kažkokį minimumą, kad pradėtum atiduoti, išvis, kas būtų, jei neturėčiau darbo. Jei net esant nepalankioms sąlygoms neturėčiau galimybės pasinaudoti tėvų pagalba, tikrai imčiau EK paskolą ir džiaugčiaus, kad galiu ją gauti be užstato“, – pasakoja mergina.

Ši iniciatyva neturės tokio masiškumo kaip kitos „Erasmus+“ veiklos ir kol kas neaišku, kaip paskolos bus paskirstytos tarp valstybių.

Kai kuriose valstybėse jau veikia patrauklios paskolų garantijos, tad EK paskola aktualiausia ten, kur jų trūksta.

Londone brangiai kainavusius mokslus baigęs Marius teigia pastebėjęs, kad kai kurie bendrakursiai iš kitų šalių galėjo pasigirti tokia finansinė pagalba, o jam pačiam teko pasispausti: „Asmeninės santaupos, nedidelės skirtingų fondų stipendijos ir epizodiniai su moksliniais tyrimais susiję darbai labai padėjo, tačiau esmės studijų finansavimo problemos neišsprendė. Tad vienintelė likusi išeitis buvo milžiniškas įsiskolinimas šeimai.“

Sulaukia ir kritikos

Dėl itin nevienodų švietimo sistemų ir mokesčio už mokslą politikos (apie tai rašo ir Euroblogas.lt) Europos Komisijai buvo itin sunku rasti tinkamą modelį, kuris nenuskriaustų nei turtingų, nei neturtingų valstybių gyventojų, be to, skatintų mobilumą, bet ne protų nutekėjimą. Šioje EK užsakytoje galimybių studijoje matyti, kokie matematinio modeliavimo metodai ir konsultacijos pasitelktos šiam tikslui.

Kadangi buvau šios studijos bendraautorė, galbūt manysite, kad negalėčiau nešališkai analizuoti paskolų garantijų iniciatyvos. Vis dėlto įdomu palyginti galutinį „produktą“ su galimybių studijoje išdėstytais pasiūlymais, taip pat – įvairių suinteresuotų šalių poziciją. Europos studentų sąjunga tuo metu atsisakė duoti interviu ir vis dar grynino savo poziciją, bet netrukus paskelbė nepritarianti, kad ES savo švietimo biudžetą skirtų įkinkyti jaunimą į paskolas.

Kaip teigiama anksčiau minėtame komentare, nuo prievolės dalimis grąžinti paskolą neatleidžiami doktorantai, neatsižvelgta į milžiniškus pajamų skirtumus tarp valstybių (skolininkas, tikėtina, norės dirbti valstybėje, kur atlyginimai didesni, kad greičiau atsikratytų paskolos naštos). Be to, net išsilavinusiam jaunimui galimybės susirasti kvalifikuotą darbą vis menkesnės, todėl neaišku, kaip pavyks išmokėti paskolas, ypač apsigyvenus valstybėje, kur atlyginimų lygis žemesnis.

Tačiau galimybių studijos vadovas, pasaulinio lygio tyrimų apie paskolas studijoms korifėjus prof. Nicholas Barras bei jo komanda įsitikinę, kad socialinės politikos ir lygių galimybių argumentai šioje diskusijoje turėtų skambėti kitaip. Jų turimais duomenimis, akademinių laipsnių dažniausiai siekia viduriniosios klasės studentai. Dėl geresnio išsilavinimo jie daugiau uždirba ir taip palaiko ar net gilina atotrūkį tarp socialinių klasių. Tai ypač matoma Jungtinėje Karalystėje, bet pastebima ir geriau išplėtotose gerovės valstybėse kaip Nyderlandai. Remti universitetų studentus iš mokesčių išskyrus nedideles išimtis), pasak šių tyrėjų, – tai perskirstyti išteklius iš neturtingesnių visuomenės sluoksnių turtingesniems. Savo mokesčiais remdami universitetus ir stipendijų fondus, darbininkų klasės gyventojai finansuoja sistemą, kurios gėrybėmis jų vaikai greičiausiai nepasinaudos. Todėl, anot jų, viduriniosios klasės jaunuoliams reikia priprasti investuoti į diplomus, kurie padės jiems ateityje užsidirbti daugiau.

Vis dėlto ES lygmeniu įprasta išsilavinimą laikyti ne tik asmenine investicija, bet ir viešąja gėrybe. Šis „The New York Times“ tinklaraštis pateikia duomenų, kaip investicijos į švietimą veikia visuomenės gerovę net po šimto metų. Tik tai menkai guodžia puikiai išsilavinusius, bet darbo nerandančius Ispanijos, Graikijos ar Egipto jaunuolius.

Kadangi EK paskolų garantija neturėtų būti masinis reiškinys, tikėtina, kad ji tiesiog palengvins gyvenimą būtent tiems studentams, kurie jau yra pasirengę už brangias studijas užsienyje imti paskolą. Nebereikės prašyti tėvų, kad užstatytų butą, arba gyventi nustatytą laiką šalyje, siekiant tapti jos paskolų sistemos klientu.

Daiva Repečkaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Kai lietuviai gruodžio pabaigoje skubėjo į bankus – sutaupytus litus iš slaptaviečių traukė ir jaunimas, ir pagyvenusieji, – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasižadėjo nuo 2015 metų nenaudoti grynųjų pinigų. Toks ekonomisto pažadas – tarsi akibrokštas lietuviams, kurie litus pamilo taip, kad tik paskutinėmis dienomis nutarė jų atsikratyti, į bankus sunešdami kelis šimtus milijonų litų grynaisiais.

Lietuviai nuo 2015 m. pradžios piniginėse nešiojasi eurus. Pasikeitimai suteiks galimybių pagerinti valstybės finansinę padėtį. Investuotojams tai gali tapti patraukliu masalu įdarbinti savo kapitalą mūsų valstybėje. Bet geri dalykai nenukrenta iš dangaus. Vieta tarp išrinktųjų turi savo kainą.

Tema: Euras

Narystės euro zonoje nauda turi finansinę išraišką. Lietuvos žmonės iki 2022-ųjų turėtų sutaupyti 550 mln. eurų, kurių neišleis keisdami valiutą. Dar 260-350 mln. eurų padės sutaupyti tikėtinai mažesnės paskolų palūkanos. Oponentai šias prognozes kritikuoja – esą bankai gali padidinti kitus įkainius, o daug kas priklausys nuo valstybės finansų valdymo.

Tema: Euras

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!