Ką bendro turi „spam“ ir konservai, o „kodas 35“ – su tuščiomis kišenėmis?

Spausdinti Autorius: Eglė | 2014-11-04

Pradžiai – trumpas žodynėlis. Jaunesniems: ant „sienos“ galima ne tik rašyti – tai yra daiktas namo stogui paremti.  Vyresniems: „láikas“ nėra jums negirdėtas šunų laikų patinų pavadinimas, o „guglas“ nėra su cukrumi sumaišytas kiaušinio trynys (mano vaikystėje šitas saldėsis vadintas gogel mogel, ypač skanus būdavo užvarvintas ant puodelio tirpios kavos). Jei tapo sunku susikalbėti su tėvais (ne vien dėl to, kad jie tiesiog nesupranta jaunimo, bet ir nuolat perklausia įvairių žodžių) ar vaikais (nes prisirankioję kažkokių žodelių, kurie skamba panašiai į keiksmažodžius), šis straipsnelis – kaip tik jums.

Šiame video trumpai apžvelgiamos kaip tik tokios interneto lingvistikos įmantrybės.

Jei vis dar neaišku, paklausykite kokį pusvalandį savo kalbos: „palaikinau“, „pašierink“, „papostino“, „patvitinto“, „pasiguglink“, „priatačink“. Gerai, jei tai tėra mandras kalbėjimas (nors, tiesą sakant, aš pati taip kalbu ir didelės bėdos nematau – pabandykite tą patį dalyką nusakyti tauria lietuvių kalba). Bet kai kurie dalykai jau virto socialinėmis normomis. Jei kas nors – straipsnis, nuotrauka, vaizdo įrašas, daina – „papostintas“ socialiniame tinkle „Facebook“, vadinasi, reikšmingas. Kartais su kolegomis žurnalistais pajuokauju: „Jei tavęs nėra „Facebook“, tavęs nėra visai.“ Kitaip tariant, jei kažką parašei/nufilmavai ir niekas nuorodos į tavo straipsnį ar vaizdo įrašą neįmetė į „Facebook“, darbas kaip ir nuėjo šuniui ant uodegos. Taip pat bus ir su šiuo tekstu, todėl karštai prašau skaityti ir dalintis ;)

Dar prasčiau su draugais. Kaip elgtis su žmogumi, kuris prašosi į draugus „Facebook“, o tu nenusiteikęs su juo bendrauti? Jei tikrai nemielas, gyvenime jo gali išvengti – aplenkti jo mėgstamas vietas, nebendrauti su jo bičiuliais, neskambinti. O susidraugavęs virtualioje erdvėje, jei neįdėsi papildomų pastangų, dalinsiesi su juo viskuo, kas ant širdies guli. Gyvenime supa visokie žmonės: artimi draugai, bendramoksliai, bendradarbiai, pažįstami, kaimynai, giminaičiai.

Kartais žmogų matai kasdien (sakykime, kolegą ar pardavėją), mielais su jais šnekteli, bet nebūtinai pasakoji, ką valgei pietums, kokią puokštę gavai iš vyro ar kokio svorio kūdikio susilaukei prieš ketvirtį valandos. Tačiau būna tokių, kurie gyvena už tūkstančių kilometrų ir nematyti nuo mokyklos laikų ar visai nematyti „gyvai“, bet vis tiek yra artimos sielos. 

Realybėje su žmonėmis bendrauji įvairiai, o „Facebook“ viską suvienodino. Iš visų gauni vienodus sveikinimus su gimtadieniu ir visi vienodai „laikina“ skundus dėl oro. Jei kuris nebepatinka (dėl įkyrių „postų“, dėl to, kad patys visiškai nieko nerašo, ar panašiai), ištrini iš virtualių bičiulių. Gyvenime ir toliau bendrausite kaip bendravę (jei kažkas nepatiks, tiesiog pakeisi kalbą ar nutrauksi pokalbį), o internete nebereikės jaustis nemaloniai. Bet juk būna ir taip: su kažkuo įsiveli į konfliktą ir pagrasini: „Unfriend’insiu!“ arba tai padarai tylomis. Juokas juokais, bet virtualus pasaulis ima viršų: „Mes nedraugaujame „Facebook“? Tai gal aš tau ne draugas?“

Nicolas Nova/Flickr nuotr.

Nicolas Nova/Flickr nuotr.

Panašiai ir su kalba – kasdien joje randasi žodžių, ne sukurtų/išverstų kalbininkų ar šiaip atėjusių iš kitų kalbų (kaip futbolas), bet įšokusių į mūsų dialogus tiesiai iš IT pasaulio. Uoliai siūlę „vaizduoklius“, „bylas“, „paskyras“ ir panašius žodžius (visų net nežinau, nes lietuviškų terminų kompiuteryje vengiu lyg mūsų restoranų meniu su išverstais itališkų ar indiškų patiekalų pavadinimų – nei ten, nei ten nieko nesuprantu), dabar kalbininkai jėgų rado tik „asmenukei“ išpopuliarinti.

Kiti tikrų naujadarų nelabai mačiau, nes „dalintis“, „mėgti“ ar „prisegti“ – anokie čia naujadarai. Man tie žodžiai reiškia „nusiperku šokolado ir pasidalinu su kolegomis“, „mėgti muziką“ ir „prisegti ordiną prie krūtinės“. O jei kas nors pasako vien „spaudžiu like“ arba „skaityk attachment’ą“, jokių papildomų aiškinimų nebereikia.

Klausimas teisme: ką reiškia „rickrolling“?

Prieš gerus ketverius metus JAV nutiko tokia istorija. Interneto puslapio 4chan.org, kuriame visi norintieji gali dalintis įvairiais vaizdais, įkūrėjas Christopheris Poole’as buvo pakviestas liudyti žmogaus, apkaltinto įsilaužus į prieštaringai vertinamos politikės Sarah Palin elektroninio pašto dėžutę. Jaunuoliui teko atsakinėti į klausimus apie interneto žargoną, kuris puikiai pažįstamas daugeliui virtualioje erdvėje nuolat besilankančių žmonių, bet ne teisininkams.

„Ką reiškia „rickrolling“?“ – pasiteiravo vienas iš jų.

Christopheris paaiškino, kad „rickroll“ yra memas (internetu siuntinėjamas dalykas – paveiksliukas, frazė, idėja ir pan.) – šį virusą pradėję žmonės tiesiog nukreipdavo lankytojus į kadaise populiarios britų atlikėjo Ricko Astley dainos „Never Gonna Give You Up“ vaizdo klipą.

„Sakai, tuomet bandoma nukreipti žmones į tinklalapį, kur jie tikisi kažko, bet iš tiesų tėra R. Astley vaizdo klipas, tiesa?“ – pasitikslino teisininkas.

„Taip.“

„Jis buvo kažkoks dainininkas?“

„Taip.“

„Čia pokštas?“

„Taip.“

Be šio interneto juokelio, Christopheriui teko paaiškinti dar keletą keistų terminų, pavyzdžiui, trolinti. Teisėjai akivaizdžiai jų nesuvokė. „BBC News“ kalbinto lingvisto Davido Crystalo tai visai nenustebino – internete ši naujakalbė sklinda kaip virusas ir bet kiek atokiau esantiems žmonės gali būti būti tamsus miškas. Anot jo, internetas yra puiki erdvė kalboms keistis. Pačios kalbos keičiasi lėtai, užtat internetas šį procesą gerokai paspartina ir jis tampa nesunkiai pastebimas.

Interneto naujadarai virsta tinkamais vartoti žodžiais

Rusų ir ukrainiečių internautai susikūrė net savo žargoną, kuriame žodžiai rašomi tiksliai taip, kaip skamba. Jį vadina „podonkų“ žargonu (nuo rusų kalbos žodžio подонок – niekšas) ir paprastai vartoja norėdami išreikšti nepasitenkinimą ar pyktį pašnekovo atžvilgiu.

Anglakalbiai naršo tokius tinklalapius, kaip lolcats.com, kur publikuojamos kačių nuotraukos su ne šiaip ironiškais, bet dar ir klaidingai (bendrinės kalbos požiūriu) surašytais komentarais. Juose žodžiai trumpinami ar kitaip iškraipomi, kai kurios raidės pakeistos skaičiais. Panašiai šiandien elektroninius laiškus ar trumpąsias žinutes rašo nemažai žmonių (vieni – laiko ir vietos taupymo sumetimais, kiti – galbūt norėdami pasirodyti tariamai originalūs).

Angliškai ši naujakalbė vadinama text-speak arba SMS kalba. Ja rašantieji dažnai praleidžia balsius, mėgsta santrumpas (btw vietoj angliško by the way – beje, IMHO vietoj in my humble opinion – mano kuklia nuomone, tmr vietoj tomorrow – rytoj, fyi vietoj for your information – tavo žiniai, OMG vietoj Oh my God! – o Dieve!, db vietoj dabar, nzn vietoj nežinau). Čia galite rasti aibę santrumpų.

Beje, įdomus faktas – mokslininkai iš Tasmanijos universiteto nustatė, kad mažiau laiko prireikia tik parašyti tokias žinutes, užtat jas suprasti norintis skaitytojas turi įdėti daugiau pastangų.

Kalbininkai tokius pokyčius atidžiai seka ir kartais, užuot skubėję taisyti, naujadarus pripažįsta. Antai žodis „selfie“ (asmenukė) – paprastai telefonu pasidarytas ir socialiniame tinkle paskelbtas autoportretas – pernai buvo įtrauktas į garsųjį „Oxford“ žodyną ir net laimėjo metų žodžio titulą.

Taigi virtuliame pasaulyje ne tik gimsta nauji žodžiai (kadaise niekuo neypatingas paieškos sistemos pavadinimas „Google“ anglų kalboje tapo kasdien vartojamu veiksmažodžiu) arba seniems suteikiamos naujos reikšmės („spam“ daugybę metų tebuvo konservuota mėsa skardinėje, o dabar virto laiškais ir žinutėmis siuntinėjamu šlamštu). Šie žodžiai kraustosi į bendrinę kalbą. Dar daugiau – internete kuriasi naujos kalbų bendruomenės, kartais net padedančios išsaugoti tarmes.

Kalbos maišosi tarpusavyje, pagimdydamos naujus dialektus. Galų gale naujakalbė kuria arba naikina kultūrinę ir kitokią atskirtį (teisininkams turėjo būti nelengva nagrinėti minėtą bylą, užtat panaršę internetą galite lengviau susikalbėti su atžalomis).

Interneto žodynas

Kalba papildoma ne vien žodžiais, bet ir skaičių, raidžių ir skaičių arba žodžių ir skaičių kombinacijomis. Pavyzdžiui, skaičius 404, įspėjantis, kad naršyklė negali rasti tinklalapio, ėmė reikšti „neturiu supratimo“. Išradingi britai kai ką pasiskolino iš Londono metro kortelės „Oyster“. Kai joje nebelieka pinigų, skaitytuve įsižiebia skaičius 35, taigi „kodas 35“ tapo frazės „neturiu pinigų“ atitikmeniu. Analogiškai „kodas 11“ (pasibaigęs kortelės galiojimas) reiškia pasenęs.

Išnyks lietuvių kalba ar ne?

Prieš porą metų Mančesterio (Jungtinė Karalystė) universiteto tyrėjai paskelbė, kad 21 Europos kalbai gresia išnykimas skaitmeninėje erdvėje. Didžiausia grėsmė išnykti – islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių, kiek mažesnė rizika – bulgarų, graikų, vengrų ir lenkų kalboms. Pasirodė, kad vos 6,5 proc. maltiečių internete rašo savo kalba, likusieji renkasi kitą oficialią šalies kalbą – anglų.

Tokias grėsmingas išvadas paskelbė META-NET (Multilingual Europe Technology Alliance – Daugakalbės Europos technologijų aljansas, kuriantis technologinį pamatą daugiakalbei informacinei visuomenei).

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos mokslininkės dr. Dainoros Maumevičienės teigimu, viena iš to priežasčių – visuomenės ir kalbos santykis. Jaunimas dabar esą mieliau renkasi bet kokią informaciją skaityti anglų kalba. Internete esama ne tiek daug faktų, parašytų lietuvių kalba.

„Skaičiuojami keli dešimtmečiai, kada kalbos išnyks virtualioje erdvėje“, – spalio 23-iąją transliuotoje LRT „Klasikos“ laidoje „Kasdienybės kultūra“ sakė ji. Mokslininkė siūlė atkreipti dėmesį, kiek lietuvių – tiek moksleivių, tiek suaugusiųjų – taisyklingai lietuviškai rašo elektroninius laiškus, bendrauja „Facebook“ ar „Skype“: „Dažnai bus kažkokie įterpiniai, angliškos frazės, trumpiniai. Pavyzdžiui, parašyk man laišką ASAP (as soon as possible – kaip įmanoma greičiau).“

Paklausta, kaip galima tam užkirsti kelią, D.Maumevičienė pateikė paprastą receptą: „Kuo daugiau rašyti ir kuo daugiau publikuoti, kalbėti gimtąja kalba ir jos nevengti.“

Bet toje pačioje laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto projektų vadovas dr. Audrius Valotka nebuvo toks pesimistas. Anot jo, esama sričių, kur lietuvių kalba yra ir liks privaloma – teismai, viešoji administracija. „Dabar yra „kieta“ įmesti anglišką frazę ir pavadinti restoraną kokiu nors kvailu pavadinimu. Manau, kad po kurio laiko prasidės priešinga reakcija, ateis priešinga banga“, – vylėsi jis.

Mokslininkas citavo kitą – amerikiečių atliktą tyrimą, kuriame lietuvių kalbos būklė buvo įvertinta kaip gera. „Virš mūsų – tik didžiosios tarptautinės kalbos, – tvirtino A.Valotka. Vienas institutas, įvertinęs 7 tūkst. pasaulio kalbų, lietuvių kalbą priskyrė antrajai pakopai nuo viršaus iš 14. Vokiečių kalba esą liko ketvirtoje pakopoje.

„Tai yra įprastinė kalbos raida. Nieko kompiuteriai per daug nenužudys, gal tik suteiks daugiau galimybių“, – sakė laidos dalyvis.

Eglė Digrytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Žurnalas „Time“ reitingavo 459 miestus, kad išsiaškintų „The Selfiest City In the World“ , t. y. miestą, kur asmenukės yra populiariausios.

„Kas per dėstytojai iš akmens amžiaus turi būti, kad priekabiautų ar pašieptų merginas?“ – stebisi Vilniaus universitete (VU) matematiką ir matematikos taikymus baigusi Lina Zubytė, dirbanti IT srityje. Tačiau ne visoms studentėms pavyko jo išvengti.

Įvairių šaltinių teigimu, „Skype“ yra apribotas arba visiškai neveikia Belize, Kinijoje, Kuboje, Panamoje, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. „Facebook“ yra užblokuotas Irane, Šiaurės Korėjoje ir beveik visoje Kinijoje.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!