Švedijos „saugumo krizė“ ir pasekmės Lietuvai

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-02-26

Kai paskaičiau, kad netoli mūsų, Švedijoje, vyksta „šalies saugumo krizė“, nustebau. Visų pirma, lietuviškoje spaudoje naujienų apie tai nepastebėjau, nors Švedija juk taip arti. Visų antra, saugumo krizės man, XX-XXI amžiaus vaikui, skamba toli ir nerealu (nekalbu apie terorizmo baubą).

Paskaičius išsamiau susidaro vaizdas, kad tai, kas vadinama krize, yra vidinė Švedijos diskusija apie šalies saugumą, jokių naujų grėsmių neiškilo. Kita vertus, kadangi dalijamės ta pačia jūra, diskusijų išvados darys įtaką ir mūsų šalies saugumui, jeigu Švedija pradės didinti savo šalies saugumą.

Apsigintų tik savaitę

Taigi nuo praėjusių metų pabaigos Švediją krato „šalies saugumo krizė“, praneša Centro Rytų studijoms (OSW) Varšuvoje analitikai. Švedijos kariuomenės vadas generolasSverkeris Goransonas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad šalies užpuolimo atveju, apginti nuo invazijos iš užsienio būtų įmanoma tik dalį Švedijos, ir tai – tik vieną savaitę. Prokurorai šiuo metu tiria, ar Švedijos karinio saugumo padėties atskleidimas nebuvo nusikaltimas prieš valstybės saugumą. Tačiau, kaip pažymi OSW, šis neilgas jo pareiškimas sukėlė tikrą diskusijų audrą šalyje.

Neutralumo karinių konfliktų metu Švedija mėgino laikytis nuo XIX amžiaus. Oficialiai neutraliteto laikėsi ir per Pirmąjį bei Antrąjį Pasaulinį karą. Po Pirmojo pasaulinio karo Švedijos neutralumas apibūdinamas kaip „ginkluotas neutralumas“ – šalis vis daugiau investavo į gynybos pajėgas. 1995 metais Švedijai įstojus į Europos Sąjungą, neutralumo principo buvo atsisakyta, ir ji tapo „neprisijungusia, nesikišančia“ (angl. „non-aligned“).

Mažiau stabilumo

Pasak OSW, Rusijos ir Gruzijos karas 2008 metais bei ankstesniais metais, Arkties regione suaktyvėjusi Rusija, įskaitant ir bombonešių skrydžius ten, kibernetinė ataka Estijoje bei Rusijos armijos modernizavimas privertė Švediją pervertinti gynybos politiką. Švedija esą pastebėjo, kad regione mažiau stabilumo, didėja krizių Baltijos jūroje ir Arkties regione tikimybė.

Šalis nepriklauso Šiaurės Atlanto Aljansui (NATO). Tačiau Švedija savo saugumą regione mėgino stiprinti 2009 metais deklaruodama „solidarumą“. Ji žadėjo nesielgti pasyviai, jeigu ištiks „nelaimė ar ginkluota ataka“ bet kurioje Europos Sąjungos arba Šiaurės šalyje, o iš jų tikėtųsi tokio paties atsako. Tuo metu Švedijos kariuomenės vadas netgi sakė, kad šalis yra pasirengusi saugoti Baltijos valstybių erdvę, tačiau tai turi nuspręsti politikai.  Šis solidarumo deklaravimas ir artimesnis bendradarbiavimas Švedijai buvo regimas kaip paviršutiniškas sprendimas saugumo problemai. Bet kokiu atveju, pirma S. Goransono žodžiai apie tik savaitę save sugebėsiančią apginti Švediją, o tada NATO generalinio sekretoriaus pareiškimas pernai lapkritį, kad Aljansas nėra atsakingas už ne savo narių saugumą, suveikė kaip šaltas dušas ir, anot OSW, išblaškė „savigynos mitą“.

Daugiau saugumo Lietuvai?

Baltijos šalių NATO saugo Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo šio karinio aljanso narėmis. Kadangi pačios Baltijos šalys neturi reikiamų lėktuvų savo oro erdvės apsaugai, jas pakaitomis įsikurdami oro bazėje Šiauliuose saugo kitos NATO narės (čia jau buvo belgai, čekai, britai, ispanai, amerikiečiai, lenkai, norvegai, olandai, portugalai, prancūzai, rumunai, turkai ir vokiečiai, šiuo metu yra danai). Ši misija turėjo baigtis 2014 metais, bet NATO Šiaurės Atlanto Taryba šį vasarį nusprendė, jog aljanso oro policija bus ilgalaikė misija, jos peržiūrą numatant po 2018 metų.

Tačiau, analitikų nuomone, iš naujo savo saugumą vertinanti Švedija gali sustiprinti saugumą Baltijos jūros regione. Jeigu Švedija giliau pasiners į politinį ir karinį bendradarbiavimą, tai gali veikti kaip „prevencinės“ bei „atgrasymo“ priemonės. Jeigu karinė krizė vyktų Baltijos jūros regione, atsaką būtų lengviau koordinuoti, be to, jis būtų spartesnis. Pasak analitikų, Švedijos požiūris į geopolitinius pokyčius Baltijos jūros ir Arkties regione sustiprintų balsus tų, kurie NATO ir ES įspėja dėl galimų politinių krizių ES ir NATO pakraščiuose. O mes juk esame ES pakraštyje ir kartais nerimaujame dėl savo saugumo. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!