Kas laimės: „Už laisvą Lietuvą“ ar „Neparduosme nijokios žemes usenečems“

Spausdinti Autorius: Eglė | 2014-06-25

Sekmadienį (birželio 29 d.) vyksiantis referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams nebekelia tokių aistrų kaip ankstesniais mėnesiais, kuomet buvo renkami parašai ir sprendžiama, kada rengti balsavimą. Apžvalgininkai abejoja, ar jis apskritai įvyks dėl menko rinkėjų aktyvumo, juoba kad internete pasipylė raginimai verčiau dieną praleisti gamtoje.

Pesimistiškai dėl referendumo baigties nusiteikęs politologas Gediminas Kazėnas tvirtina, kad būtent to buvo siekiama – valdžia esą nuo pradžių nepagarbiai elgėsi su iniciatoriais ir apsikritai visais žmonėmis.

Politologas: valdžia ėmėsi blokados

Birželio 29 dieną Lietuvos rinkėjams jau trečią kartą per mažiau nei du mėnesius teks keliauti prie balsadėžių. Gegužę vyko prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, dabar spręsime, ar reikia keisti Konstituciją. Bet politologai jau prieš kelis mėnesius įspėjo, kad referendumas gali pavykti, tik jei būtų rengiamas kartu su rinkimais.

„Man irgi panašu, kad jis neįvyks, – teigė Mykolo Romerio universiteto docentas G. Kazėnas. – Žiūrint iš demokratinės pusės, valdžia ėmėsi brutalios blokados. Štai iniciatoriai net laimėjo administracinę bylą, kad jiems neskiriama pakankamai eterio laiko. Kiek klausinėjau žmonių apylinkėse, visi gūžčioja pečiais: koks čia referendumas, apie ką jis? Valdžia savo pasiekė.“

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tokią detalę: viešojoje erdvėje diskutuojama, ar parduoti žemę užsieniečiams, ir garsiai sakoma „ne“, nors balsavimo biuletenyje tokiu atveju reikia žymėti „taip“.

Gediminas Kazėnas, mruni.eu nuotr.

G. Kazėnui taip pat keista, kad į viena buvo suplakti trys klausimai, nors dalis rinkėjų galbūt pritaria tik kuriam nors vienam siūlomam Konstitucijos pakeitimui ir, užuot aiškiai išsakius poziciją, nebelieka pasirinkimo laisvės.

„Nepagarbiai pažiūrėta į tą reikalą. Iš pradžių numojo ranka: rinkite parašus, vis tiek nesurinksite, o surinko. Paskui ėmė aiškinti, atseit referendumas prieštarauja Konstitucijai, nors ji kyla iš Tautos valios. Loginis absurdas. Nėra pagarbos tautai, kurioje slypi valstybės suverenitetas. Kas tokio atsitiks, net jei nubalsuos už draudimą parduoti žemę? Tokia tautos valia, bet ji dar nebus įgavusi įstatymo galios, Seimas dar turėtų viską surašyti.“

Prieštarauja Stojimo į ES sutarčiai

Referendumą inicijavo grupė aktyvistų, kuriems pavyko pernai surinkti daugiau kaip 300 tūkst. pritariančių piliečių parašų. Po ilgų ir karštų diskusijų viešojoje erdvėje parlamentas pritarė referendumui dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo. Be kita ko, siūloma įtvirtinti nuostatas, kad „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu“, o referendumui surengti pakaktų surinkti 100 tūkst. (dabar - 300 tūkst.) rinkėjų parašų.

Bet didžiausi ginčai užvirė dėl noro visiškai uždrausti žemės ūkio paskirties žemę parduoti užsieniečiams (kaip ir juridiniams asmenims), o Lietuvos gamtos išteklių neleisti eksploatuoti be referendumo.

Šis referendumas yra privalomasis, todėl rinkėjų palaiminti pakeitimai automatiškai įsigaliotų po mėnesio, pataisa dėl žemės pardavimo – po dviejų mėnesių. Seimas per tą laiką turėtų nustatyti jos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

Dar sausį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Lietuvoje negali būti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje  (ES) įsipareigojimai: „Referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos narystės ES pagrindų, įtvirtintų Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsniuose, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.“

Todėl valdžios atstovai ne kartą yra įspėję, kad įteisintas draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams gali sukelti problemų santykiuose su ES institucijomis.

Lietuva nuo gegužės leidžia ES piliečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Toks reikalavimas numatytas šalies stojimo į ES sutartyje ir reiškia laisvę visose Bendrijos rinkose, kad kiekvienas ES pilietis galėtų laisvai, nevaržomas ir visa apimtimi naudotis bendrąja rinka. Tiesa, mūsų šalis išsiderėjo net dešimties metų pereinamąjį laikotarpį.

Tam prieštaraujantieji siekia, kad draudimas būtų pratęstas neribotam laikui. Artėjant šių metų gegužei, jie staiga ėmė piktintis, esą žemės pardavimas „pavers pereinamu koridoriumi mūsų kraštą“, „šalis, išparduodanti savo klestėjimą, eina savižudybės link“, nors būdų užsieniečiams įsigyti žemės (net skirtos žemės ūkio veiklai) jau anksčiau būta ne vieno. Kitų ES šalių patirtis parodė, kad tereikia tam tikrų saugiklių, - parlamentarai suskubo tokių ieškoti.

Lietuvos žemdirbiai pernai pavasarį taip pat pasisakė už draudimo pratęsimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, o kartu paragino Vyriausybę iš naujo derėtis dėl ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo visų ES valstybių narių žemdirbiams. Tačiau teigiama, kad mėginimas nevykdyti stojimo į ES sutarties būtų nepalankus pirmiausia Lietuvos ūkininkams. Jie patirtų didžiulius nuostolius, o valstybei grėstų sankcijos.

Vilioja gražiais orais

Kad referendumas įvyktų, jame turi dalyvauti mažiausiai pusė balso teisę turinčių Lietuvos piliečių – apie 1,278 mln. Jau prieš kurį laiką politologai ir apžvalgininkai pripažino, kad taip nutiktų nebent tuo atveju, jei balsavimas būtų rengiamas kartu su prezidento rinkimais. Tačiau Seimas atitinkamą sprendimą turėjo priimti mažiausiai prieš du mėnesius (kovo 11-ąją).

Dabar ne tik abejojama, ar rinkėjai bus pakankamai aktyvūs, kad referendumas įvyktų, bet žmonės raginami nebalsuoti. Prieš jokį kitą anksčiau vykusį referendumą ar rinkimus viešojoje erdvėje neskambėjo tiek daug raginimų ne palaikyti kurią nors stovyklą, o apskritai ignoruoti balsavimą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Ir to ėmėsi ne politikai, o pirmiausia – eiliniai gyventojai.

Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ susibūrė grupė „Užkasiu referendumą žemėmis“. Jos iniciatoriai teigia: „Skambiu TAUTOS vardu manipuliuojantys asmenys bando sustabdyti Lietuvos integraciją į Europą ir Vakarus apskritai. Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, tai galima suvokti kaip grėsmę Lietuvai. Nemažai asmenų, pasisakančių prieš žemės nepardavimą, priešinasi ir eurui, negerbia homoseksualų teisių, vadindami tai nutautėjimu, iškrypimu ir pan.“

Čia pat paaiškinta, kaip žmonės turėtų elgtis, kad referendumas neįvyktų. Esama ir šmaikščių patarimų: išvykti į gamtą, nes sinoptikai žada daugiau nei +20 laipsnių, pasveikinti varduvininkus, Lietuvos pasieniečių dienos proga surengti pikniką Pagėgiuose, sudalyvauti 10 km bėgime narystės ES 10 metų sukakčiai paminėti, o automobilių sporto gerbėjams – nepraleisti WRC etapo.


„Tai yra pilietinė pozicija. Jeigu pritariate – junkitės prie mūsų ir verčiau sekmadienį praleiskite su šeima ar draugais. Nedalyvavimas rinkimuose nereiškia, kad esate nepilietiški. Mūsų visų pareiga yra daryti taip, kaip, manome, yra geriausia mūsų valstybei“, – aiškina grupės šeimininkai. Jų pozicijai nurodė pritariantys maždaug 1,8 tūkst. interneto lankytojų – tiek jų prisijungė prie grupės.

Paaiškino, kaip neparduoti žemės užsieniečiams

Mykolo Markausko („Facebook“) nuotr.

Panašių rimtų ar ironiškų siūlymų – pilnas „Facebook“. Žmonės dalijasi planais atvežti šiek tiek žemės prie kurios nors balsavimo apylinkės arba žemės pilnų sunkvežimių nuotraukomis – esą taip jau vagiama Lietuvos žemė. Kai kurie publikuoja nuotraukas, kaip jie degina savo rinkėjo pažymėjimus.

Likus vos keletui dienų iki balsavimo, žurnalistas Andrius Tapinas taip pat siūlo užkasti … savo rinkėjo pažymėjimą. „YouTube“ patalpintame filmuke jis demonstruoja, kaip užkasa savo pažymėjimą į žemę, dosniai palieja ir pažada, kad visiems, pasielgusiems taip pat, pavasarį užaugs pinigų medis.

„Neparduosme nijokios žemes usenečems“, – iškraipyta lietuvių kalba rašoma viename paveiksliuke, o apačioje pridėta kapų apželdinimui skirtos žemės maišelio fotografija. Kiti šaiposi iš noro nuleisti kartelę referendumo iniciatyvoms  ar tiesiog ragina ignoruoti balsavimą.

Humoristas, viktorinų vedėjas ir knygų autorius Paulius Ambrazevičius paskelbė „tarp futbolų parengęs trumpą gidą, ką daryti, jeigu Lietuvoje bus galima padavinėti žemę užsieniečiams“ ir pridėjo negrabiai nupieštą schemą, kaip neparduoti žemės užsieniečiams. Į klausimą „ar turi žemės?“ galima rinktis du atsakymus – taip arba ne. Pasirinkus pastarąjį, siūloma žemės nusipirkti, o tuomet – lakoniškas siūlymas: „Neparduok užsieniečiams!“

Kito žinomo veikėjo Algio Ramanausko puslapyje – paveiksliukas su kelių referendumo iniciatorių nuotraukomis ir griežtu epitetu: „valstybės priešai, norintys suskaldyti Lietuvą“.

„Kenkti savo valstybei nėra pilietinė pareiga. Todėl ši šutvė 29 d. manęs nesulauks. Verčiau jau pasimėgausiu vasara“, – žada dar vienas „Facebook“ lankytojas.

Į chorą įsiliejo ir opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Gegužės viduryje jų taryba  „primygtinai paragino neiti į referendumą“. Anot konservatorių, „referendumo formuluotė, nors kai kam ir skambanti patraukliai, yra antikonstituciška, galinti pakenkti Lietuvos narystei ES ar netgi vesti prie Lietuvos pasitraukimo iš ES“, mat norima uždrausti parduoti žemę net ES valstybių piliečiams.

O siūlymas triskart sumažinti referendumui surengti reikalingų piliečių parašų skaičių „galimai atvertų kelią neatsakingoms iniciatyvoms, sukeltų politinę sumaištį ir sumenkintų parlamentinę demokratiją“, „galimai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai akivaizdžiai įrodo panašios „referendumų“ iniciatyvos, kokias matėme Ukrainos Kryme“.

Iniciatoriai atsakė filmuku „YouTube“

Norintieji apsaugoti Lietuvos žemę nuo išpardavimo ėmėsi agitacijos svetainėje „YouTube“. 12 minučių trukmės filmuką, kuriame ir žinomi, ir eiliniai žmonės „visus sąmoningus Lietuvos piliečius, dar tebeturinčius garbę ir sąžinę“ kviečia į referendumą. Rinkėjai kviečiami balsuoti, nepriklausomai nuo jų pozicijos.

„Šiame referendume, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, surengtame Tautos iniciatyva, susigrąžinsime prigimtinę teisę į savo žemę, miškus ir vidaus vandenis, kurią, deja, esame praradę, Seimui savavališkai pakeitus Lietuvos Respublikos Konstituciją“, – skelbiama filmuke.

Interneto lankytojai jį, kaip ir patį balsavimą, sutiko su gera sarkazmo doze. „Būsimasis „patriotų“ referendumas yra tas pats, kas su dešine ranka krapštyti kairę ausį“, - socialiniame tinkle „Facebook“ įvertino vienas.

„Man atrodo, kad referendumo idėja yra ok. Tai galimybė išsakyti savo asmeninę nuomonę, tiek teigiamą keliamais klausimais, tiek ir neigiamą. Ta prasme, jei referendumas įvyktų ir pasimatytų, jog dauguma pasisako už žemės pardavimą, tai irgi būtų argumentas. Dabar perdėm manipuliuojama „tautos“ nuomone, nes iš tikro sunku pamatuoti, kas kaip galvoja“, - paprieštaravo kita virtualios diskusijos dalyvė.

Tiesa, kai kurie žmonės, nors ir nepritardami siūlymui keisti Konstituciją, siūlo vis tik balsuoti. „Kad ir koks būtų juokingas tas referendumas, pagalvokime, ar bus labai juokinga, kai riboto mąstymo asmenys nubalsuos prieš pardavimą, už LR Konstitucijos straipsnių pakeitimus? – retoriškai klausia vienas susirūpinęs pilietis. – Ar tokia jau skani bus ta kepama mėsa? Susiimsit už pilvų ir vaitosit iš juoko? Tikrai? Referendume reikia dalyvauti, nes visi atsakome už jo rezultatą. (...) Ir nereikia sakyti, kad visi atostogaus ir niekam nebus įdomus tas referendumas. Kaimas neatostogauja, nes neturi už ką. Todėl referendumas bus viena iš „pramogų“.

Eglė Digrytė

Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Kitos naujienos

Europos Komisija (EK) paskelbė pradedanti vykdyti paskolų garantijų magistro studijoms programą. Iki 2020 m. planuojama išdalyti apie 520 mln. eurų paskolų 200 tūkst. studentų. Paskolas žadama teikti nuo kitų metų pradžios, kai paaiškės komercinių partnerių sąrašas.

Tema: Studijos

Tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojai rugsėjo mėnesį labiausiai domėjosi tekstu „TOP užsienio kalbų mokymosi programos!“.

Tema: Studijos

„Buvo tikras pragaras! Prieš atskrendant susirasti vietą, kur gyventi Vilniuje, yra beveik neįmanoma, o jau atvykus situacija taip pat yra komplikuota“, – pasakoja Robi Arnoldas, atvykęs į Vilniaus Gedimino technikos universitetą per mainų programą „Erasmus+“.

Tema: Būstas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!