ES garantijos sveikatai keliaujant

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-09-26

Nuo mažumės esame mokomi, kad sveikata – didžiausias turtas, o jos tausojimas – investicija, kuri kainuoja tikrai mažiau, nei gydymasis ligos atveju. Idealiu atveju ta pačia logika turėtų remtis ir valstybės, kadangi sveika visuomenė yra visų pirma darbinga, vaisinga ir ekonomiškai produktyvi visuomenė. Europos Sąjunga taip pat pabrėžia sveikatos apsaugos svarbą Europos mastu ir jos tiesioginį ryšį su daugeliu kitų sektorių: sveikatos sąvoka yra sutinkama ES Sutarties straipsniuose apie vidaus rinką, aplinką, vartotojų apsaugą, socialinius reikalus (šnekant apie darbuotojų saugumą ir sveikatą), vystymosi strategiją, tyrimus, inovacijas – ir sąrašas čia dar nesibaigia. Dar 2007-ais metais Lisabonoje ES valstybių vadovai pritarė Reformų sutarčiai, kurioje siūloma stiprinti ir politinę sveikatos svarbą. Nenuostabu, turint mintyje ir tai, kad besiplečiantis sveikatos sektorius yra vienas pirmaujančių inovacinių technologijų kūrėjų bei naudotojų. 

Vieninga sveikatos apsaugos sistema: skubi pagalba 

Europos Sąjunga įvairiais sprendimais stengiasi kaip įmanoma labiau užtikrinti piliečių judumo laisvę, t.y. galimybę mokytis, gyventi, dirbti ar kitaip išnaudoti savo potencialą nevaržant gimtosios valstybės sienoms. Sveikatos apsauga neabejotinai patenka tarp jautrių šiam klausimui temų: nemažai ES piliečių iki šiol nėra susipažinę su gydymosi galimybėmis kitoje ES šalyje, ir tai neretai apkartina tiek trumpalaikes keliones, tiek ilgesnės trukmės apsistojimą kitoje šalyje narėje. 

Dažnai keliaujančiam jaunimui jau turėtų būti gerai pažįstama Europos sveikatos draudimo kortelė, išduodama nacionalinių sveikatos draudimo institucijų. Su šia nemokama kortele jos savininkas turi teisę naudotis visomis mediciniškai būtinomis valstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis laikinai viešėdamas ne tik ES šalyse, bet ir  Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Tuo atveju suteiktos paslaugos žmogui kainuos tiek pat, kiek ir toje šalyje draustiems asmenims. 

Suplanuoto gydymo atvejai 

Svarbu tai, kad jokios kompensacijos asmeniui nebūdavo taikomos, jei į užsienio šalį jis išvydavo būtent gydymosi tikslais. Tačiau Europos Sąjunga pasirūpino užpildyti ir šią spragą, parengdama direktyvą dėl Sveikatos priežiūros užsienyje. Pagrindinė jos naujovė yra tai, kad asmuo gali rinktis ir planuoti gydymąsi užsienyje, už kurį jam gimtoje šalyje vėliau bus išmokama atitinkama kompensacija. ES valstybės narės įsipareigojo priimti nacionalinius šios direktyvos įgyvendinimo įstatymus iki 2013 m. spalio 25 d. 

Labiausiai ši nauja direktyva pagelbės pacientams, sergantiems retomis ligomis, kurių gydymo negali pasiūlyti gimtoji šalis. Nors siekdami gauti gydymą, kuriame būtų įtrauktas bent vienos nakties apsistojimas užsienio šalies gydymo įstaigoje, žmogus ir turi gauti autorizaciją iš atitinkamos sveikatos priežiūros institucijos savo šalyje, svarbus postūmis yra tai, kad dabar įstaigos negali atmesti tokios autorizacijos prašymą ar užtempti jos suteikimą nepagrįstai ilgą laikotarpį. 

Direktyva taip pat aiškiau išdėsto lig šiol daug neaiškumų kėlusią finansinės kompensacijos procedūrą. Jei asmeniui kitoje šalyje buvo suteiktos paslaugos, kurio jo gimtojoje šalyje jam priklausė be užmokesčio, tuomet jam turi būti kompensuojama pilna gydymo suma. Užsienio šalyje taikomi gydymo mokesčiai visuomet turi būti tokie patys, kaip ir toje šalyje draustiems piliečiams.  Sritys, kurios nėra įtrauktos į naująją direktyvą, yra ilgalaikė asmens sveikatos priežiūra, įtraukimas į organų transplantacijos laukiančiųjų sąrašus, bei skiepai nuo užkrečiamų ligų.

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!