Ar išparduos Lietuvos žemelę, kai leis ją pirkti užsieniečiams

Spausdinti 2014-03-31

Žemės pardavimas „pavers pereinamu koridoriumi mūsų kraštą“, „šalis, išparduodanti savo klestėjimą, eina savižudybės link“, rimtais veidais tvirtina pasisakantieji už referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Tačiau emocingos ir į tautinę savimonę apeliuojančios kalbos dažnai nepasako keleto svarbių dalykų.

Pirmasis jų – tai, kad Lietuvoje jau ir dabar užsieniečiai gali pirkti žemės sklypus. Tiesa, ne žemės ūkio paskirties žemę (taip pat nurodoma, kad užsieniečiai turi atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus). Bet iš esmės visos emocingos kalbos apie būsimą žemelės išpardavimą iš tiesų yra sutirštintos, nes tokiu atveju išpardavimas jau seniai vyksta, tik kažkodėl apie tai mažai šnekėta.

Jei kalbame apie ūkininkavimui skirtą žemę, tuomet svarbus antras dalykas – jau dabar egzistuoja būdai, kaip užsienio piliečiai perka žemės ūkio paskirties sklypus legaliai. Investicinių sklypų vystytojai savo svetainėje nurodo kelis būdus užsieniečiui nusipirkti žemės.

„Pirmasis skirtas realiai ūkininkaujantiems užsieniečiams, turintiems leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje. Mažiausiai trejus metus toks asmuo turi gyventi Lietuvoje ir įrodyti, jog bent trejus metus čia vertėsi žemės ūkio veikla. Tuomet jam suteikiamas leidimas įsigyti žemės ūkio ar miško ūkio žemę“, – patarimais dalijasi vystytojai.

Kitas būdas – Lietuvoje registruoti įmonę. „Šis būdas yra labai paprastas. Juridiniam asmeniui nėra apribojimų pirkti žemės ūkio ir miško ūkio žemę Lietuvoje. Jos pagrindinis akcininkas gali būti užsienio pilietis“, – pataria bendrovė. Taip pat siūloma pirkti ne žemę, o įmonės akcijų paketą – taip perimama teisė į įmonės valdymą, o kartu ir į jai priklausantį žemės sklypą.

Siūlo ne drausti, o apsisaugoti

Kitų Europos Sąjungos (ES) šalių patirtis sako, kad reikia kalbėti ne apie leidimą/neleidimą užsieniečiams įsigyti žemės, o numatyti tam tikrus saugiklius.

„Kiekviena Europos Sąjungos šalis gali įvesti efektyvius teisės įsigyti žemę saugiklius. Tokie apribojimai užkirstų kelią spekuliavimui žeme ir žemės paskirties keitimui, padėtų išlaikyti gyvybingas ūkininkų bendruomenes“, – teigiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje išplatintuose Dažnai užduodamuose klausimuose apie galimus teisės įsigyti žemę apribojimus.

Kai kurios ES valstybės taiko tam tikrus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimus, tokius kaip tam tikrų kategorijų pirkėjams taikoma pirmumo teisė įsigyti žemę, speciali sandorių dėl žemės ūkio paskirties žemės leidimo tvarka.

Nuo 2014 m. pradžios Lietuvoje galiojantis įstatymas numato, kad susiję asmenys gali įsigyti tik iki 500 ha žemės. Tiesa, ši nuostata taikoma tik sandoriams, įvykusiems po įstatymo įsigaliojimo.

Žemės ūkio ministerija siūlo riboti asmenų, nedirbusių žemės ūkyje ir neketinančių verstis žemės ūkio veikla, žemės įsigijimo galimybes. Siūloma nustatyti, kad žemę galės įsigyti tik ne mažiau kaip 3 metus iki žemės įsigijimo žemės ūkio veiklą vykdę fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikomi papildomi apribojimai. Savo saugiklių viziją pateikė ir buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Tačiau tiek Lietuvą nuo „išpardavimo“ saugantys referendumo rengėjai, tiek saugiklius įstatymais numatantys politikai sulaukė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno kritikos: pirmieji dėl referendumo teksto „komunistinių“ nuostatų, antrieji – dėl saugiklių įstatyme LLRI įžvelgiamos korupcijos galimybės.

Bet gal nereikia išvis taip baimintis, kad užsieniečiai „išpirks“. Juk visų pirma dėl užsieniečių nuogąstaujantys ūkininkai patys tą žemę turės ir „parduoti“.

Redaktoriaus skiltis

Komentarai

Kitos naujienos

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

Bulgariją apgaubė užsieniečio, pasiryžusio išpirkti žemę, šešėlis. Taip rašė vienas bulgarų apžvalgininkas prieš šių metų pradžią, kai šalis turėjo panaikinti draudimą žemės ūkio paskirties plotus parduoti užsieniečiams.

Baimė būti „nupirktiems užsieniečių“ tarp mažesnių Europos Sąjungos (ES) šalių nenauja. Rytų Europoje ji labai gyva, Vakaruose šis klausimas mažai ką jaudina.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!