Žymė: europietis

Mano pirma pažintis su britišku maistu buvo gana šokiruojanti. „Dešrelės pusryčiams? – bambėjau gerą savaitę. – Kaip galima pasitikėti žmonėmis, kurie pusryčiams valgo dešreles?“ Paskui apsipratau: gal todėl, kad prie tokių pusryčių priklauso ir stambiai tarkuotų bulvių paplotėliai (angl. hash browns). O bulves ir jų valgymą aš suprantu ir pateisinu.

Tema: Maistas

„Lietuviai dažnai klausia, ar gražios lietuvės, ar geras alus, ar mėgsti krepšinį. Manau, kad visose šalyse klausiama panašiai. Brazilijoje vienas iš pirmų klausimų bus: na kaip, ar patinka brazilės, ar gražios krūtinės, ar gražūs užpakaliukai? Paskui bus klausimas apie futbolą: kokia tavo mėgstamiausia komanda, ar patinka futbolas? Tai yra dėl to, kad žmonės bando suprasti, ar tu jauti tą patį, ką ir jie. Bandoma atrasti susitapatinimą, sužinoti, ar mąstai taip, kaip aš“, – sako 32 metų Vladas Bartochevis.

„Po nemažai metų gyvenimo užsienyje, ar laikai save lietuve?“, – užklausė kartą draugas iš Tel Avivo. Į jo klausimą pati natūraliausia reakcija man pasirodė gatvei gal kiek net per garsus juokas. Surimtėjusi atsakiau visiškai paprastai: „Žinoma, kad esu lietuvė, to gi net negaliu pasirinkti. Tokia mano tautybė. Kiek daug ji apie mane pasako – jau kitas, daug įdomesnis, klausimas.“

Ateis laikas, kai antropologai, o gal ir žurnalistai mūsų kartos klaus: o ką tu veikei tą dieną, kai prabudai ES piliečiu/-te? Kai, užuot šventęs Tarptautinę darbo dieną, jau galėjai krautis lagaminus ir ruoštis dirbti svetur? Spalvinga buvo diena – žiūrint iš dabarties perspektyvų, gerai iliustruojanti, kokia kryptimi ėmėme judėti.

Mūsų kaimynų šalių turistai, atėję į vonios kambarį paleidžia vandenį visai dienai ir nurenka pusryčių stalą į celofaninį maišelį, nes „viskas įskaičiuota“. O tokie galėjome būti ir mes.

Didžiausią plėtrą Europos Sąjungos (ES) istorijoje prieš dešimtmetį senosios narės pasitiko su atsargiu smalsumu, o Lietuva, kaip ir dauguma kitų naujokių, – apimtos euforijos. Geresnio ir patogesnio gyvenimo pažadai nustelbė nepatenkintų skeptikų murmesį. Ar visi lūkesčiai pasiteisino?

Šią porą atsitiktinai nufotografavau 2004 metais tą dieną, kai Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą. Mergina su Europos suknele tiesiog švytėjo ir atrodė išskirtinė. Prabėgus dešimčiai metų pabandžiau per „Facebook“ surasti merginą ir vaikiną – jų draugai juos atpažino, tad pavyko susitikti ir paklausti, kaip šiandien jie gyvena.

Apie judėjimo laisvę ir jos teikiamus privalumus Europos Sąjungoje galima kalbėti be galo, tačiau tikriausiai ne ką mažiau svarbesni už pačią judėjimo laisvę yra vidiniai, kognityviniai, arba tiesiog pasaulėžiūros pokyčiai, kuriuos norom nenorom formuoja atviros sienos ir pigūs lėktuvų bei autobusų bilietai.

Budapešte gyvenu jau trečius metus, ir per šiuos metus ryškėja vienas paveikslas. Matyt, šalių, į kurias žmogus gali imigruoti, įsikelti ir susikurti gyvenimą, yra ribotas. Nekalbu apie tai, kad dideliam kiekiui šalių neužtektų pinigų ar gyvenimo laiko, bet apie nuovargį.

Rodyti daugiau

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!