Žymė: kelionės

Mėlyna. Izraelyje mėlynos spalvos daug. Pavyzdžiui, daugelio namų durų staktos nudažytos skaisčiai mėlynai. Neatsitiktinumas. Tikima, kad mėlyna spalva saugo nuo nužiūrėjimo. Tačiau išgirdus vietinių pasakojimus, kaip, laikas nuo laiko, kur nors pakampyje vis nuduriamas koks tikėjimą afišuojantis žydas, ar pajutus tą nebylią įtampą, sukibirkščiavusią musulmono ir ultraortodokso žydo žvilgsnių sankirtoje, pasidaro aišku, kad vien mėlyna spalva šiuose kraštuose nepadės...

Tema: Politika

Ką daryti, jei nukentėjote šalyje, kurios kalbos nesuprantate ir apie teisėtvarką nežinote nieko? Kur kreiptis, jei nesusikalbate su pareigūnais?

Camino de Santiago – 800 kilometrų ilgio piligriminis kelias, prasidedantis dar Prancūzijoje, Pirėnų kalnų papėdėje, ir besidriekintis per visą Ispaniją. Šią vasarą kartu su savo kelio ir gyvenimo drauge Aiste nusprendėme pamankštinti kojas bei pasinerti į kol kas fiziškai sunkiausią mūsų kelionę.

Keliavimas pakeleivingais automobiliais po Pietų Ameriką lietuvei Mintautei Jurkutei ir jos draugei ispanei Lajai buvo ne tik pramoga, bet ir išbandymas. Alkis ir nuovargis tapo jų palydovais, o budrumas ir sumanumas – tikras išsigelbėjimas. Merginos pastogės Pietų Amerikoje ieškojosi ne tik pasitelkdamos coaching paslaugas, bet ir pasikliovė tenykščių kilniaširdiškumu – siūloma nakvyne lūšnyne tarp tarakonų.

Šen bei ten važinėdama po pasaulį supratau, jog svaičioti apie lietuvišką juodą duoną nepadoru. Taip, ji gardi ir kitur tokios nerasi, bet gali rasti kitokios - savaip ypatingos. Italai kepa ciabatta, o indai - čapati, prancūzai rytais į kepyklėles skuba ilgųjų baguette, švedai traškina knäckebröd, armėnai plėšo lavašą, afganistanieniečiai valgo tik iš miltų ir vandens iškeptą naan (persiškai tai reiškia tiesiog duona), o graikai mėsą ir daržoves krauna į pitą.

Tema: Maistas

Nori išbandyti savo karmą? Nekantrauji reinkarnuotis? Aplinkiniai nuolat sako: „Tau trūksta vieno šulo” (nors kai paskutinį kartą skaičiavai, regis, buvo visi)? Jei taip, šios 20 tranzavimo taisyklių, kaip tik tau.

Kone dešimtmetį aktyviai tranzuojantis Tomas Marcinkevičius teigia, jog tranzavimą reikėtų pripažinti ne tik kaip nuotykį, bet ir kaip dar vieną visiškai įprastą, ekologišką ir socialų judejimo iš A i B būdą. Literatūros ir klajonių mėgėjas, nutranzavęs ne vieną tūkstantį kilometrų, pasakoja apie kelio istorijas, (ne)įdomius vairuotojus, vienatvę, vienišumą ir tranzavimo kultūrą.

Norvegija, Kroatija, Turkija – tik kelios šalys, kur pakeleivingomis mašinomis yra tekę keliauti vilniečiui Robertui. Norite įdomesnių vietų? Madeiros, Azorų, Kanarų ir Gvadelupės salos. Dar trūksta egzotikos? Australija, Etiopija, Peru, Kuba… Mažesnės išlaidos nėra vienintelė ar pagrindinė paskata tranzuoti. Laisvė, įvairovė, pasitikėjimas žmonėmis, bendravimas, galimybė praplėsti akiratį, net aplinkosauga, ką jau kalbėti apie tai, kad nereikia ieškoti stotelių ar taikytis prie tvarkaraščių, o pakeliui galima sutikti įdomių žmonių: vienuolį, balandžių augintoją, krišnaistą.

Nepaisant Holivudo pastangų įrodyti, kad keliavimas autostopu baigiasi mažų mažiausiai brutalia mirtimi, ši keliavimo forma išlieka populiari. Ypač populiari Europoje, kur kelių yra daug, o civilizacija apsupusi mus saugiu gaubtu.

Rodyti daugiau

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!