Žymė: redaktoriaus žodis

Šunys loja, karavanas eina. Praėjusią savaitę atvilnijo ir nuvilnijo Eurovizijos dainų konkurso banga, kuri parodė, kad euro zonos gelbėtojai ir gelbėjamieji nebūtinai myli vienas kitą. (Arba jeigu ir myli, nuo tos meilės per dainų konkursus pailsi). Tačiau ES užkulisiuose vyksta kai kurie procesai, kurie, regis, artina Europos Sąjungą prie gilesnės politinės sąjungos.

Ir šilta, ir šalta. Ir gerai, ir ne taip. Taip galima apibūdinti šią savaitę Europos Sąjungoje. Europos dienos savaitė Europos Sąjungoje prasideda neblogomis ekonomikai naujienomis, kurias verslas paskubėjo sukritikuoti.

Šią savaitę bus laidojama pati žymiausia Didžiosios Britanijos lyderė nuo pat Winstono Churchillio laikų – Margaret Thatcher. Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa ją palygino ir su JAV prezidentu Ronaldu Reaganu, ir su popiežiumi Jonu Pauliumi II-uoju.

Europos Sąjunga turi numatyti duris tiems, kurie nori išeiti iš euro zonos, kad nereikėtų griauti sienų, sako naujasis euro zonos pirmininkas olandas Jeroenas Dijsselbloems. Ir ne tik iš euro zonos, bet ir visos ES ar Šengeno zonos. 

Euro įvedimas šiandien turi kelis aspektus, apie kuriuos kalba vieni, nes nutyli kiti. Arba vieni kalba, o kiti tyli, nes nepritaria. Bet ši diskusija kol kas lyg eismas priešpriešinėmis juostomis – visi važiuoja sava vaga ir jokio kontakto ar kibirkščių.

Nors Europa neturi mums įprastos Konstitucijos, tačiau pagrindinėmis vertybėmis šioje valstybių sąjungoje laikomos  žmogaus teisės. Truputį paradoksas, kad ne visos valstybės jas supranta vienodai ir pačios dėl jų spredžia.

Kol norvegai protestuoja, pirmadienį trys Europos Sąjungos lyderiai, kartu su ES valstybių vadovais, atsiima Nobelio taikos premijos apdovanojimą. Ten bus ir mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šiuo metu Kipras ne tik pirmininkauja ES, bet ir bankrutuotų, jeigu negautų paramos vietos bankams. Pirmoji Kiprą nuo tokios pražūties gelbėjo Rusija, suteikdama iš pradžių 2,5, vėliau ir 5 mrld. eurų paramą.  Dabar paramos prašoma iš ES.

Šiandien norėčiau pakalbėti ne apie konkrečias pavienes istorijas (kurios tikriausiai yra realiausi pavyzdžiai, kaip veikia įvairūs autoritetai), bet apie kasdienį žinojimą, kokios yra ES moralinės vertybės. Jeigu „moralinės vertybės“ skamba per daug pretenzingai, galima tai sulyginti su Konstitucijos dvasia. Kurioje turėtų veikti visa Bendrija.