Žymė: savanorystė

Vaikščiodamas su žemėlapiu turistiniais maršrutais nepajausi šalies pulso, nesužinosi, kaip gyvena vietiniai žmonės ir nepatirsi įdomių nutikimų, kurie išvers iš koto namie likusius draugus. „Workaway“ – pasaulinis tinklas, siūlantis keisti požiūrį į keliavimą ir pažinti kitas šalis dirbant. Tai nėra darbas griežtąja prasme, atlyginimo čia niekas nemoka, tačiau už kelias valandas savanoriško darbo, gali gauti lovą ir maisto, o tai juk jau visa ko pradžia.

Prieš keletą gerų dešimtmečių Europos Sąjungos funkcionieriai nutarė, jog šiuolaikiniam žmogui nepakanka vien formaliojo mokslo, nes dauguma universitetinių diplomų vis dar neatspindi taip gyvenime reikalingų įgūdžių. O juk būtent įgūdžiai, o ne sausos teorinės žinios tapo šiandienos pasaulio varikliu.

Mums įprasta, kad visos paslaugos ir prekės turi savo įkainius. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai kuriasi iniciatyvos, grindžiamos principu „mokėk, kiek nori“, kurios atmeta tradicinius verslo modelius ir siūlo kitokį požiūrį į pelno siekimą.

Tema: Aukojimas

Pavargus nuo sterilių auditorijų ir biurų, nuolatinio skubėjimo ir miesto šurmulio norisi daryti radikalius sprendimus. Taip atradau tarptautinį savanorių tinklą WWOOF ir kartu su savo drauge Aiste atsidūriau ekologiškame ūkyje Portugalijoje.

„Išsilavinimas yra tai, kas lieka po to, kai visa, kas buvo išmokta, yra pamiršta“, – žymi  psichologo Burrhuso Frederico Skinnerio citata, kurią gal teko girdėti ir jums. Pati ją atradau dar mokykloje, bet ir po ne vienų metų ji vis dar skamba taip pat teisingai. Panašiai galvoju ir apie savanorystę – kad nepriklausomai nuo to, ką ir kur tiksliai veikei, savanoriška veikla turi savų pliusų, dėl kurių ją išbandyti reikia, reikia ir dar kartą reikia. Pasakoju apie save ir draugus.

Rytą ir vakare metro ir gatvėje reikia prasprūsti pro „chugerius“ (nuo angl. charity muggers). Lietuviškai juos pavadinčiau „gailiaplėšiais“. Jie stabdo mane gatvėje girdami mano pėdkelnes ar malonų veidą ir nori sekundės, minutės ar penkių mano laiko.

„Tai yra kruizinis laivas, kuriame gyvena 400 žmonių, daugiau kaip 40 skirtingų tautų... Aš laivą vadindavau trijų žvaigždučių viešbučiu: maistas yra įskaičiuotas į mokestį. Susimoki „crew fee“ ir tau nieko daugiau nebereikia daryti, nes viskuo aprūpinama laive: turi pastogę, turi maistą“, – gyvenimo laive–ligoninėje kasdienybę pasakoja 33 metų gydytoja–odontologė Dangyra Briedaitytė.

Žinot, kaip būna – vasara, karšta taip, kad sėdėdamas prie kompiuterio darbe jautiesi kaip suktumeisi mikrobangų krosnelėje. Ir galva sukasi, ir kompas sukasi, tik mintys nesisuka, nors tu ką. Ir kolegos visi – kaip musės po dujų atakos – nėra nei su kuo pasikalbėti, nei padūsauti dėl turkiškos kaitros prie vandens aparato. Nebent iš virtuvės pasiekia kokio pažengusio snobo aimana, kad sušiai vėl šilti į kontorą atvažiavo, arba ledukai „šaltai lattei vėl baigėsi“.

Šio vasario pabaigoje ES buvo pritarta tvarkai dėl ES paramos savanorių iniciatyvos. Bus siekiama ne savarankiškai išspręsti problemas humanitarinės pagalbos poreikį turinčiose šalyse, ne „atiduoti jau pagautą žuvį“ jų bendruomenėms, o bus įteikiama meškerė ir bus išmokoma, kaip tą žuvį sužvejoti. 

Tema: Ateitis

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!