Jaunieji Lietuvos Zuckerbergai

Spausdinti 2012-10-26

Istorijų apie jaunuosius milijonierius, jų genialias verslo idėjas ir nepakartojamą sėkmę yra nemažai: pavyzdžiui, kas šiandien nėra girdėjęs apie jauniausią pasaulio milijardierių Marką Zuckerbergą ir studentų bendrabutyje gimusį Feisbuko projektą? Tiesa, dažniausiai tokios istorijos atklysta iš kažkur toli, visai kito pasaulio krašto. Tačiau unikalių idėjų bei sėkmingų verslo projektų galima rasti ir Lietuvoje, tik galbūt retas žinome, kad jų autoriai – ne visada daug patirties ir žinių turintys, bet entuziastingi ir ryžtingi jaunuoliai. Štai keletas lietuviškų sėkmės pavyzdžių. 

Ilja Laurs, „GetJar“ vadovas

I. Laurs yra prieš penkerius metus įsteigtos mobiliųjų žaidimų ir programų tinklapio „GetJar“ vadovas. Mobiliųjų programėlių platinimo rinkoje ši lietuviško kapitalo bendrovė šiandien yra beveik nepralenkiama visame pasaulyje: užima antrąją vietą po „Apple“, už savęs palikdama „Nokia“, „Google“ ir kt.

O viskas prasidėjo dar 1995 metais, kai I. Laurs buvo pirmakursis studentas ir pradėjo galvoti apie karjeros galimybes interneto srityje. Kadangi verslo finansavimo instrumentai Lietuvoje tada dar nebuvo žinomi, I. Laurs savo verslą pradėjo kurti palaipsniui, tarsi dėliodamas „Lego“ konstrukciją: iš pradžių dirbdamas tik per vasaros atostogas, pirmuosius užsakymus atliko pažįstamų rate. Ilgainiui tokie užsakymai augo, klientų ratas didėjo, formavosi reputacija. Šiandien „GetJar“ vertė siekia 1,3–1,95 mlrd. litų, o bendrovės steigėjas pripažintas geriausiu Baltijos šalių verslininku, apdovanotas Pasaulio ekonomikos forumo įsteigtu technologijų pionieriaus titulu.

Nidas Kiuberis, „Coffee Inn“ bendrasavininkis

N. Kiuberis – vienas iš keturių jaunų ir entuziastingų vyrų, ne tik įkūrusių kavinių tinklą „Coffee Inn“, bet ir suformavusių „išsinešamos kavos“ kultūrą Lietuvoje. Verslo idėją N. Kiuberis vadina eksperimentu, kuris nesibaigia: „Coffee Inn“ tinklas plečiasi, kavinės franšizės pagrindu veikia ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat Latvijos sostinėje Rygoje.

O verslo pradžia 2007 metais neatrodė daug žadanti: trūko pinigų, bankai grasino teismais, teko uždaryti vieną iš naujai įrengtų kavinių, nuostoliai kaupėsi kelerius metus, pasitaikydavo nevilties akimirkų... Bet, atrodo, pastarieji rūpesčiai jau praeityje: kavos vartojimas nuolat auga, o gatve skubančio praeivio rankoje laikomas popierinis kavos puodelis Lietuvoje jau nieko nebestebina.

Milda Mitkutė, portalo manodrabuziai.lt įkūrėja

Mildos verslas gimė atsitiktinai: kai nebebuvo galimybių sutalpinti visus sukauptus, bet niekam nereikalingus drabužius, mergina ir jos bičiulis Justas Janauskas nusprendė įkurti virtualų komisą, kuriame būtų mainomi drabužiai. Neprireikė nei didelių investicijų, nei rinkos tyrimų, kad atsirastų portalas manodrabuziai.lt, apie kurį šiandien žino kone kiekviena Lietuvos mergina.

Svetainės žinomumui neprireikia net perkamosios reklamos paslaugų: žinia apie galimybę mainytis rūbus sklinda iš lūpų į lūpas, socialinėse medijose, pažįstamų rate. Šiandien projektas jau duoda pajamų, auga: analogiški portalai pradėjo veikti ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje. Kartu su besiplečiančiu projektu skleidžiama socialinė žinia: vartotojai skatinami neišmesti savo drabužių, o atiduoti juos kitiems – taip paprastas pirkimas tampa idėjiniu ir turinčiu prasmę.

Dovilė Mačiulytė ir Erika Lastovskytė, labdaros krautuvės „Not A Shop“ savininkės

Gražiais siekiais pagrįstas ir kitų jaunų merginų – Dovilės ir Erikos – socialinio verslo projektas. Tai labdaros krautuvėlė „Not A Shop“. Krautuvės veiklos principas – ne pinigų ar finansinio pelno siekimas, bet pagalba socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. Merginų įkurtoje parduotuvėje prekiaujama menininkų, dizainerių ir kitų žmonių paaukotais daiktais, už kuriuos gauti pinigai skiriami socialiai remtiniems ar rizikos grupei priskiriamiems žmonėms, vaikų namų auklėtiniams.

Be piniginės paramos, jaunosios verslininkės organizuoja socialines kūrybines dirbtuves, kurių metu skatinamas socialiai atskirtų žmonių verslumas, kūrybiškumas, nuoseklus darbas. Tokia merginų verslo idėja sulaukė pripažinimo: 2011 metais projektas buvo nominuotas tarptautiniam „Jauno kūrybiško verslininko“ apdovanojimui.

Taigi Lietuvoje taip pat yra istorijų apie jaunus verslius žmones ir jų sėkmingai augančius projektus. Galbūt tokie projektai ne visada uždirba milijonus, tačiau juos kuriančių ir įgyvendinančių žmonių veiklos vertė ir nauda – akivaizdi.    

 

Komentarai

Kitos naujienos

„Yra dvi alternatyvos: bijoti įgyvendinti svajonę ir gyventi graužiantis, kad gyveni nuobodų gyvenimą. Arba įgyvendinti svajonę ir gyventi džiaugiantis, kad gyveni fantastišką gyvenimą!“ – šią išmintį suprato ir pritaikė daugelis šios „Mėnesio temos“ herojų, kurie nusprendė nieko nebijoti ir sukurti savo verslą. 

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!