Galvojimas ne tik apie save

Spausdinti 2012-09-06

Kintanti savanorystė

Dar visai neseniai žodis „savanoris" lietuviams labiausiai asocijavosi su tais, kurie atlieka savanorišką tarnybą kariuomenėje. Šiandien savanoriavimą suvokiame žymiai plačiau. Savanoriai – jauni ir vyresni, paprasti ir įžymūs, turtingi ir nelabai – įsitraukia į įvairias socialines, aplinkosaugos, bendruomenių veiklas. Tai rodo, kaip savanorio įvaizdis keičiasi ir formuojasi pagal tai, kokios pagalbos reikia visuomenei.

Savanorystė – visuomenės veidrodis, atspindintis tai, kas žmonėms rūpi. Kai grėsė pavojus tautos išlikimui arba šalies nepriklausomybei, savanoriai telkėsi kaip bendra jėga saugumui užtikrinti. Šiandien visuomenėje savanoriams kyla kiti iššūkiai, susiję ne tik su išlikimu, bet ir gerovės kūrimu – pagalba vargstančiam ar kenčiančiam žmogui, dėmesiu gamtai, aplinkos saugojimu ir pan.

 

Kas yra savanoris?

Jei pasiteirautume žmonių gatvėje, kas yra savanorystė, tikriausiai išgirstume atsakymą, kad tai savo noru atliekama veikla. Ir tai tiesa. Kita vertus, savo noru ir laisva valia mes valgome, bendraujame vieni su kitais arba nebendraujame, atliekame daugybę kitų veiksmų, be kurių neįsivaizduojamas gyvenimas. Net turime ypatingų pomėgių, kuriems laiką ir jėgas skiriame taip pat savo noru. Taigi kuo nuo kitų savo noru atliekamų veiklų skiriasi savanorystė?

Savanoriško darbo esmė yra pats savanoris – asmuo, pasirinkęs atiduoti savo laiką ir jėgas visuomenei ir jos reikmėms. Savanorystė neįvyksta be visiškai laisvo asmens apsisprendimo išeiti iš kasdienybės ir leistis į savanoriškos veiklos nuotykį. Kvietimui savanoriauti apsisprendžia pats asmuo, neklausdamas, „kiek už tai gausiu?" arba „kas man iš to?".

Savanorystei būtina ir dar viena sąlyga: atrasti „kitą" – asmenį arba organizaciją – kuriam šis darbas ir būtų skiriamas. Ėmęsis savanoriško darbo, savanoris jį atlieka ne sau, ne draugui ar giminaičiui, o tam, kuris yra svetimas ir kuriam savanoris neprivalo padaryti ką nors gera. Savanoriška veikla gali būti nukreipta ne tik į asmenį, bet ir į kitą gražų tikslą, pavyzdžiui, upės kranto ar miško sutvarkymą.

 

Savanorystės nauda

Kam šiuolaikinei visuomenei savanorystė? Juk savanoriška veikla atima nemažai laiko, tačiau neužtikrina finansinio atlygio ir netenkina asmeninių interesų. Savanoriaujantys žmonės tai paneigs - savanorystė teikia naudos ir visuomenei, ir pačiam savanoriui. Ji siūlo prasmingiau bei įvairiau leisti laisvalaikį ir patirti įdomių nuotykių.

Savanorystė skatina burtis į interesų bendruomenes, kur galime atrasti naujų tarpusavio santykių ir realizuoti save. Savanoriaudami išreiškiame savo pilietiškumą ─ rūpestį dėl viešojo gėrio. Galbūt tai skamba miglotai ir pakiliai, tačiau net ir mažiausia žmogaus savanoriška pastanga gali padaryti didžiulę įtaką bendram geresniam gyvenimui, pavyzdžiui, net prisidėti prie bendrojo vidaus produkto kūrimo. Ir dar – savanoriška, nepriverstinė veikla sustabdo mus, nuolat bėgančius, kviesdama atsigręžti į aplinkui esančius, kuriems reikia pagalbos.

 

Būk savanoris – keisk pasaulį!

Tiki tokia savanorystės idėja? Susidomėjai savanoriška veikla, tačiau niekuomet nesi ko nors panašaus daręs? „Mėnesio temos" straipsniuose apie savanorystę pateikiamas trumpas „pradžiamokslis": kur kreiptis dėl savanoriškos veiklos, kokias teises ir pareigas turi savanoris, kokių iššūkių reikėtų tikėtis. Taip pat rasi nuorodų, kurios padės sužinoti dar daugiau informacijos apie savanoriškai veiklai tinkančias vietas: nuo tarptautinių savanorystės organizacijų iki Lietuvos NVO, ieškančių savanorių.

Taigi šįkart Tavo dėmesiui – savanorystė. Tikimės, kad informacija ir atsakymai į klausimus ne tik padės suprasti, kas yra savanoriška veikla, bet ir padrąsins į ją įsitraukti.

Parengta pagal Neringos Kurapkaitienės ir Monikos Kėžaitės-Jakniūnienės knygą „Būk savanoris – keisk pasaulį!". Visą knygą galite nemokamai atsisiųsti paspaudę šią nuorodą (.PDF formatu).

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!