Konkurso „Aš+50” dalyvių darbai (atnaujinta)

Spausdinti 2012-11-26

Lapkričio 30 d. baigėsi filmukų konkursas „Aš+50”. Dėkojame visiems, fantazavusiems, filmavusiems ir montavusiems filmukus apie tai, kokie jie bus po 50 metų. Kviečiame pažiūrėti dalyvių darbus.

Konkurso „Aš+50” taisykles galite rasti čia

 

Ineta ir Kristina Gudaitytės, „Rolling in the deep arba kitaip - pašėlusi senatvė”

Pagrindinė filmuko mintis - senatvėje galima daryti viską, ką darydavai jaunas, ir nesvarbu, ką aplinkiniai manytų ar galvotų. 

 

Ernest Volynec, „Metai bėga, dvasia - lieka”

Veiksmas vyksta ateityje, po 50 metų. Rodomas pagrindinio personažo gyvenimas. Ateityje visi atrodo jauni dėl jaunystės tablečių - veikėjas užsiima aktyvia veikla, sportuoja, randa laiko sau. Tuo filmuko autoriai norėjo parodyti, kad nors senatvė ir yra neišvengiama, nepaisant amžiaus galima daryti tai, kas mums patinka. Be to, kiekviename amžiaus laikotarpyje yra nuostabių dalykų. 

 

Faustas Talacka, Battery of Life (Gyvenimo baterija”)

Kaip ir viskas šiame pasaulyje, taip ir mūsų gyvenimas turi ribas. Amžiaus skirtumai? Požiūris į jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones skiriasi, tačiau visi turime panašumų. Be to, visąlaik galime kažko išmokti iš jau patyrusių ir suteikti vieni kitiems džiaugsmo.

 

Eglė Nazimovaitė, „Meilė ir po 50 metų”

Filmuko idėja - įrodyti, kad meilė egzistuoja ir po 50 metų. Autorė teigia, jog turėtume sekti senų žmonių pavyzdžiu ir šiais laikais labiau vertinti žmones aplinkui, kad vėliau ir mes galėtumėme girtis savo anūkams (filme istoriją pasakoja pačios autorės senelė) apie ilgai trunkančią meilę. 

 

 Gustė Noreikytė, „Aš+50”

„Šiandien aš mėgstu paprastas dainas pagroti, o po 50 metų drebinsiu Pasaulio arenas”

 

Vilma Kasparaitė, „Aš+50”

Filmukas, skirtas įrodyti, jog senjorai nebutinai turi būti „bambekliai” arba tykūs „keistuoliai”. Priešingai, jie tūrėtų džiaugtis gyvenimu, labiau pažinti pasaulį, pagaliau rasti laiko sau. Juk senatvė - užtarnautas, uždirbtas poilsis. Visas laikas priklauso Jums, senjorai! Naudokitės ir džiaukitės tuo. Ir ligos nepuls, ir kaulai neskaudės! Filmuke „Aš+50” autorė išsako savo spėjimus apie save po penkiasdešimties metų, o pabaigoje pasakoja, kokia išties bus.

 

Eglė Bagarauskaitė, „3 amžiaus universitetas”

Pagrindinė veikėja ateina į 3 amžiaus universitetą. Ji nori atsiskaityti kursinį darbą. Bet kaškas ne taip... Pasirodo, 50 metų pagyvenę žmonės tokie gudrūs, kad net sukuria laiko mašinas.

 

Erika Kadžytė, „Mes po 50 metų”

„Nors būsime jau vyresni, tačiau vis tiek gyvensime linksmai ir nenukabinsime nosies!”, - teigia konkurso dalyviai. 

 

Kornelijus Stučkus, „Stipriausia, ką turim“

„Mes išradome lašiukus, kurie stabdo senėjimą, bambėjimą, ligotumą ir visus kitus stereotipus apie vyresnio amžiaus žmones. Mūsų jaunuolis, 51 metų amžiaus vyriškis, vartoja šiuos lašiukus ir išlieka jaunas, „stiliovas“ bei gerai žinomas. „Stipriausia, ką turim“ - tai yra tai, ką kiekvienas paauglys privalo turėti savo svarbių daiktų stalčiuje!“

 

Agnė Pašutaitė, „Po 50 metų -  aš skulptorė“

„Aš labai mėgstu piešti ir visi galvojo, kad po 50 metų aš būsiu dailininkė. Tačiau aš noriu būti skulptorė! “

 

Patricijus Petrukonis, „Amžini Vijokliai“

Filmukas yra apie tai, kaip senyvo amžiaus žmogus prisimena savo jaunystę, ir savo mylimąją, kurios neteko automobilio avarijoje.

 

 

Miglė Aliukonytė, „Photo album“

Animacinis filmukas apie albume sukauptas ne tik praeities nuotraukas, bet ir ateities vizijas. Šis albumas pasakoja močiutės istoriją, kuri mėgaujasi savo gyvenimu ir užsiima sau maloniais darbais - nuo mezgimo iki blynų kepimo. Taip pat ji vakarais žaidžia bingo, kol vieną vakarą jį laimi ir pradeda kartu su seneliu įgyvendinti savo svajones - pažinti Europą bei išbandyti naujus pojūčius.

 

Edvinas Slipkauskas, „Labai rimtas dokumentinis filmas“

Senatvė - tai išminties laikas, kai sukaupta daugiausia žinių ir patirties. Kartu tai laikas, kai perpranti gyvenimą ir gali leisti sau pasijuokti iš jo subtilybių. Šis „dokumentinis filmas“ kalba būtent apie tai.

 

Ričardas Ralys, „Aistra mašinoms“

Šiame filmuke norėta parodyti, kad žmogus, turintis hobį ar aistrą kažkokiam dalykui, gali jo neatsisakyti net ir prabėgus 50 metų. Draugystė tai tik sustiprina.

 

Domantas Tamašauskas, „Scena - antri namai“

Po 50-ies metų filmuko autorius save įsivaizduoja scenoje.

 

Gabija Vyšniauskaitė, „Dvyliktokė“

Manote, kad pagyvenę žmonės nebeturi svajonių ir tikslų? Žinoma, kad turi! Reikia nebijoti svajoti ir siekti įgyvendinti tai, ko trokšti, nepriklausomai nuo amžiaus.

 

Edvard Stepančuk, „Beieškant laimės“

Filmuko pagrindinis herojus radijo laidoje pasakoja apie savo gyvenimo kelią nueitą iki tol, kol jis atrado užsiėmimą, suteikiantį jam džiaugsmo.

 

Ričardas Stankevičius, „Kiekvienas yra savo gyvenimo režisierius“

Filmuko autorius turi svajonę - tapti kino režisieriumi. Kažkuria prasme kiekvienas yra savo gyvenimo režisierius, nes didžiąja dalimi tik nuo pačio žmogaus - jo tikslų, norų bei pastangų - priklauso koks tas gyvenimas, kitaip tariant „filmas“, bus. Senatvė, tai tarsi mūsų „filmo“ pabaiga, kurios visi mes tikimės laimingos.

 

Vaiginta Perkauskaitė, „Laiką skaičiuoja tik tie, kurie sensta“

 

Jolanta Beniušytė, „Forever young“ („Visada jaunos“)

„Žmogaus senėjimą matome išoriškai visi, tačiau tik gerai pažindamas žmogų gali pamatyti jo jaunatviškumą, energiją ir džiaugsmą, kurį suteikia draugai. Po 50 metų sutikti seni, pasiilgti draugai. Taigi šiuo filmuku norime parodyti,kad draugės ir po 50 metų gali išlikti tokios pat žavios ir jaunatviškos.Nesvarbu kuo tapsime, ko gyvenime pasieksime, ką teks išgyventi, nepamirškime, jog mus visada saugo patys artimiausi, dar jaunystėje sutikti žmonės.“

 

Indrė Čekanauskytė, „Aš +50“

„Brandžioje ateityje ketinu džiaugtis pensijiniu amžiumi, įprasmindama kiekvieną naujai išaušusią dieną. Trokšiu patirti kažką naujo bei tuo pačiu vertinsiu kasdienius ritualus. Ateities, kaip ir dabarties, neįsivaizduoju be technologijų, tad būtent jos taps neišsenkančiu informacijos bei veiklos idėjų šaltiniu, skatins neužsisklesti savyje ir nebūti apatiška pasauliui. Taip pat siekiant pasitenkinimo savo kasdienybe svarbiu faktoriumi taps saviįtaiga, ypač jei neturėsiu malonių kaimynių/ų. Juk nuoširdi šypsena ir žaismingas monologas - tai geros nuotaikos bei santarvės su savimi garantas“, - sako filmuko autorė.

 

 

Simonas Mozūra, „Pasensim laimingi“

„Surūgę žmonės yra tie, kurie nemoka džiaugtis gyvenimu. Nors senatvėje visiems pasidaro sunkiau pakilti laiptais ar suspėti į autobusą, bet man tai tikrai netrukdys džiaugtis gyvenimu ir pasenti laimingam.“

 

Rugilė Komžaitė, „Amžinai jauni“

Telšių „Džiugo“ gimnazijos ,,Aš+50" konkurso filmuko pagrindinė mintis, kad, nepaisant bėgančio laiko, dauguma išliks pozityvaus mąstymo, prasmingai leis laisvalaikį: gerins fizinę ištvermę, turtins dvasinį pasaulį, keliaus, viskuo domėsis, gilins žinias bei išreikš save mene. Be to, dėmesys skiriamas ir nuoširdžiam bendravimui, vienas kito palaikymui. Filmuko pabaigoje šokis simbolizuoja įvairių žmonių gyvenimo džiaugsmą, padedantį įveikti visus sunkumus, nes ir po 50 metų išliks svarbus optimistinis požiūris į pasaulį ir žmones.

 

Vitalijus Gylys, „Egzistenciniai pamąstimai ir ne tik...“

Galvoja, mąsto, suka galvą, kaip kas bus, o vat vienas ir pasakė....

 

Alisa P., „Tiesiog pradėk iš naujo“

Šiandien jauni žmonės praleidžia daug laiko sėdėdami prie kompiuterio,o kas gi bus su jais po 50 metų?Galbūt jie supras, kad veltui prabėgusi jaunystė jau nebesugrįš? Viską galima suspėti.

 

Ligita Šertvytytė, „Ar verta mokytis?“

„Filmuku norime parodyti vaikams, kad tai, ką darome dabar, nulems mūsų ateitį. Reikia mokytis, norint kažką pasiekti, norint gyventi gerai.“

 

Julita Slipkauskaitė, „Turiu dar 50 metų“

Jaunimas linkęs atidėlioti darbus, netgi svajonių įgyvendinimą (šiuo atveju - grojimą smuiku)! Trumpas nuokrypis nuo sėdėjimo prie kompiuterio - 5 sekundžių ateities vaizdinys, seno žmogaus iniciatyvos įgyvendinimo svajonė. 

 

Milda Bernickytė, „Nebijok pasenti“

„Klipe norime parodyti, kad ne tik jaunimas gali naudotis išmaniąja technika. Net ir 50 metų vyresnis žmogus gali tai sugebėti geriau. Taigi,  ar verta bijoti senatvės?“

 

Marija Inesa Luneckaitė, „Šuolis į ateitį“

„Kiekvienas turime svajonę. Turiu ir aš. Ir ne vieną. Po 50 metų dabartinės mano svajonės bus jau seniai išsipildžiusios. Šiuo filmuku aš šoku 50 metų ilgio šuolį į savo ateitį pažiūrėti, kaip viskas puikiai susiklostė.“

 

Kornelijus Jaroševičius, „Pirmyn!“

„Šiame filmuke savo močiutės (kuriai, beje, kitais metais sukaks 70 metų, nieko neprašiau daryti specialiai, tiesiog filmavau jos kasdienybę. Taigi, manau, puikiai galime matyti, kokie GALI būti žmonės, kad ir kiek metų jiems būtų.“

 

Marta Matiliauskaitė, „Aš+50“

Šis filmukas yra apie besikeičiančią išvaizdą ir nepasikeičiančius įpročius.

 

Paulina Šalaševičiūtė, „Gyvenimo skrydis“

„Šiuo biografiniu filmuku siekiau atskleisti žmogaus gyvenimą, susietą su muzika. Muzika tiek jaunam, tiek vyresniam žmogui yra svarbi. Šio filmuko tikslas - parodyti, jog gyvenimas, nepriklausomai nuo to, kiek tau yra metų, gali išlikti toks pat gražus, o kartais tapti net gražesniu nei buvo jaunystėje.“

 

Vilius Jorudas, „Tomas“

Mūsų požiūris į ateitį su amžiumi kinta.

 

 Viktorija Kriaučiūnaitė, „Viskas prasideda nuo detalių“

Visa ko pradžia gyvenime yra detalės. Jaunystėje galbūt jos nereikšmingos, bet laikui bėgant jų reikšmė išauga. Šiuo filmuku norime parodyti ir tai, kad laikas gali kardinaliai pakeisti žmogų ir kad pagyvenęs jaunimas labiau pašėlęs už mus, nes, pripažinkit, kai pasižiūri, ko tie mūsų seneliai tik nesumąsto...“

 

Deimantė Karpavičiūtė, „Kam laikas pasenti, kam laikas praregėti“

Komentarai

Kitos naujienos

Artėjant Europos Parlamento rinkimams Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institutas rengia socio-edukacinį projektą „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“.

Kovo 6 d. „Europos namuose“ paskelbti žiniasklaidos konkurso „Euromedija 2013“ nugalėtojai. Paskelbti geriausi 2013-ųjų metų spaudos, televizijos, radijo, interneto, regioninės žiniasklaidos, fotožurnalistikos ir socialinės medijos darbai ir apdovanoti jų autoriai. Kviečiame susipažinti su geriausiais darbais. 

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo ir kitų dalykų mokytojus pakvietė dalyvauti seminaruose apie būdus įdomiai mokyti apie Europos Sąjungą. Sulaukėme didelio mokytojų susidomėjimo ir aktyvaus dalyvavimo. Seminarai jau vyko  Vilniuje, Panevėžyje, Jurbarke, Radviliškyje ir Visagine. Artimiausiu metu vyks dar 7 seminarai įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!