Savanorystė: kaip, kur, kas iš to?

Spausdinti 2013-03-06

„Savanorystė man, kaip žmogui, davė labai daug. Grįžau visai kitoks, su naujomis idėjomis, su ryžtu daryti čia Lietuvoje daug naujų dalykų. Tai subrandino mane kaip žmogų ir leido visose srityse pasiekti tai, ko norėjau, apie ką svajojau“, – pasakoja 6 mėnesius Afrikoje savanoriavęs Mykolas Vadišis. Grįžęs jis sukūrė kelionių rubriką viename didžiausių naujienų portalų ir yra jos redaktorius.

M. Vadišis savanoriauti vyko pagal ES programos „Veiklus jaunimas“ Europos savanorių tarnybos (EST) projektą. Pusę metų jis praleido Kenijoje, dirbdamas su vaikais, siekdamas ugdyti jų įgūdžius, įtraukti į aktyvią veiklą.

„Europos savanorių tarnybos dalyvis išvyksta į kitą šalį, joje gyvena ir dirba pelno nesiekiantį ir vietos bendruomenei naudingą darbą socialinėje, kultūrinėje, gamtos apsaugos, jaunimo ir visuomenės informavimo ar kitoje srityje“, – pasakoja Rasa Jančiauskaitė, EST koordinuojančios Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros atstovė.

Europos savanorių tarnyba suteikia galimybę vykti savanoriauti į Europos Sąjungos šalis ir už jos ribų. Pasak R. Jančiauskaitės, pagal programą kompensuojamos visos kelionės ir pragyvenimo išlaidos, tačiau išskirtiniais atvejais gali tekti prisidėti 10 proc. kelionės išlaidų. EST savanoriu gali tapti žmonės nuo 18 m. iki 30 m.

Savanorystės galimybės pristatomos Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje parengtame „Sėkmės recepto“ reportaže:

Europos savanorių tarnyba: kaip, kur, kas iš to?

Apie savanorystės naudą pasakoja ir dainininkas Andrius Mamontovas. Pasak jo, ypatingai jauniems žmonėms, kurie siekia patirties, pažinčių, rasti savo vietą pasaulyje, savanorystė – puiki proga pasižiūrėti, kaip sekasi vienoje ar kitoje srityje. „Gali pabandyti ir pamatyti, ar tu tai nori daryti, ar ką nors kita – apskritai išsiaiškinti su savimi“, – teigia dainininkas.

Per pavasarį bus pristatyti 9 „Sėkmės recepto“ reportažai apie skirtingas ES programas ir galimybes. Visus juos rasite čia.

Komentarai

Kitos naujienos

Europos Sąjungos institucijose dirba daugiau kaip 40 000 žmonių iš 27 ES valstybių narių. Norintieji patekti tarp jų turi praeiti kelių etapų atrankas, neretai kandidatams tenka įveikti tūkstančius konkurentų. Tokius konkursus laimėję lietuviai džiaugiasi atsivėrusiomis galimybėmis, iššūkiais ir viliojančiomis darbo sąlygomis.

Nors Europos Sąjunga savo piliečiams užtikrina įvairias teises skirtingose srityse, kartais susiduriama su sunkumais jas įgyvendinant: gyvenantiems kitose ES šalyse ne visada pripažįstamas įgytas aukštojo mokslo diplomas, nesuteikiamos asmeniui priklausančios garantijos, atsiranda keblumų pradėti verslą. Susidūrus su tokio pobūdžio problemomis galima kreiptis nemokamos pagalbos į visose ES šalyse veikiančias tarnybas, pavyzdžiui, „SOLVIT“ ar „Jūsų Europos patarėjas“.

Kasmet skelbiamos stažuotojų atrankos į įvairias Europos Sąjungos institucijas Lietuvoje, Briuselyje, Liuksemburge ir kituose miestuose. Jauniems žmonėms tai galimybė susipažinti su konkrečios institucijos veikimo principais, įgyti praktinių įgūdžių, praplėsti akiratį. Be to, dalis stažuočių yra apmokamos – stažuotojai gali gauti apie 1000 eurų per mėnesį.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!